Kone 2 mlrd. Štai tiek vienkartinių gėrimų pakuočių surinkta maždaug per pusketvirtų metų – būtent tiek laiko Lietuvoje veikia užstato sistema.
Ar galima numanyti, kiek vietos vienkartinės pakuotės anksčiau užimdavo sąvartynuose ar kaip teršė gamtą? Užmiestyje buteliais nuo gėrimų būdavo nusėtos visos pakelės. O dabar visa tai nebepatenka į bendrą atliekų srautą.
Švaros akcijos „Darom“ organizatoriai yra sakę, kad beveik neberanda depozitinių pakuočių, o plastikiniai buteliai dingo ir iš pajūrio pakrančių populiariausių šiukšlių sąrašų.
Atsiradus užstato sistemai gėrimų tara nebepatenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, o į plastikui rūšiuoti skirtus konteinerius žmonės sumeta nebent tuos PET butelius ar skardines, kurios lieka nuo užsienyje pirktų gėrimų.
Viešoji įstaiga Užstato sistemos administratorius (USAD) skelbia, kad per šiuose metus, tikėtina, bus surinkta 578 mln. pakuočių – apie 92 proc. to jų kiekio, kuris pateks į rinką. Skaičiai – milžiniški.
Tačiau ar vartotojai žino, kaip jos surenkamos iš taromatų, kaip gabenamos ir kur perdirbamos? Iš tiesų viskas taip sustyguota, kad sistema kiekviename etape būtų kuo draugiškesnė aplinkai.
Pakuotės patenka švarios
Išskirtinis užstato sistemos bruožas – tai, kad surenkamos pakuotės yra švarios ir labai gerai jau pačiuose taromatuose surūšiuojamos.
Be to, sukrauta į taromatus tara nebesimaišo su jokiomis kitokiomis pakuotėmis, kurios būna užterštos.
Taip sukaupiama daug ir geros kokybės antrinių žaliavų, dėl kurių konkuruoja didžiausi pasaulio perdirbėjai.
Tai ir yra vadinamosios žiedinės ekonomikos dalis, kurios tikslas – kuo daugiau jų perdirbti. Ir kol kas neatsirado efektyvesnio būdo už užstato sistemą pakuotėms nuo įvairių gėrimų surinkti. Sistema padidino ir mūsų žmonių jautrumą aplinkosaugai.
Tyrimai liudija, kad dauguma žmonių, kurie naudojasi užstato sistema, atsakingiau ėmė žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. Kita vertus, juk ir patys žmonės mato, kad ši jų veikla turi prasmę – akivaizdžiai sumažėjo šiukšlių viešosiose vietose bei gamtoje.
Vertingos žaliavos
USAD duomenimis, daugiau nei pusė užstato sistemoje surenkamų pakuočių yra plastikiniai – PET buteliai, kurie yra labai gera antrinė žaliava.
Jeigu ji neperdirbama, naujų PET gamybai švaistomos ir pirminės žaliavos, ir energija, o kartu, pasak USAD vadovo Gintaro Varno, auga ir anglies dvideginio emisija, spartinanti klimato kaitą. Be to, pati ši tara, jeigu tik deramai nesutvarkoma, patekusi į aplinką ją nuodija ištisus dešimtmečius ir nesuyra.
Tad kur atsiduria PET tara, surinkta taromatuose?
„PET parduodame vienam iš didžiausių šios rūšies antrinės žaliavos perdirbėjų Europoje. Šiuo metu iš mūsų supirktą tarą jis gabena į fabriką Rumunijoje, bet artimiausiu metu pradės perdirbimą Lietuvoje. Tai – kompanija „Greentech“, kuri investavo mūsų šalyje. Gamykla jau pastatyta, šiuo metu joje montuojama įranga. Vieta jos statyboms specialiai buvo parinkta netoli USAD skaičiavimo centro, Lentvario gatvėje, kad šios taros nereikėtų toli gabenti“, – sakė G.Varnas.
Perdirbti plastiką kaip antrinę žaliavą skatina ir tai, kad šiam procesui sunaudojama kone 75 proc. mažiau energijos, nei gaminant PET iš pirminių žaliavų.
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad perdirbus toną plastiko neleidžiama susidaryti 1,7 tonos anglies dvideginio.
Kadangi USAD perduoda perdirbti visas Lietuvoje surinktas PET pakuotes, patenkančias į užstato sistemą, per metus taip apsiginama nuo 50 tūkst. tonų anglies dvideginio emisijos.
Ir dar viena svarbi detalė: USAD perdirbti perduoda dar ir plastikinius maišus, kuriuose pakuotės suvežamos į skaičiavimo centrą. Jų kasmet susidaro keli šimtai tonų.
Suvartojama mažiau energijos
Užstato sistemai per trejus jos gyvavimo metus Lietuvos gyventojai sugrąžino 20,4 tūkst. tonų stiklinių pakuočių. Kur jos atsidūrė?
„Visa stiklinė tara yra perdirbama Lietuvoje. USAD skaičiavimo centre stikliniai buteliai surūšiuojami pagal spalvas – atskiriamas skaidrus, žalias bei rudas stiklas. Dviejuose stiklo fabrikuose – Kaune ir Panevėžyje perdirbtas stiklas virsta nauja tara, skirta gėrimams arba maisto produktams. Apskaičiuota, kad panaudotos stiklo taros perdirbimas padeda sutaupyti net 40 proc. energijos bei gamtos išteklių. Perdirbant stiklo taros duženas juk nebereikia naudoti kvarcinio smėlio bei kitų pirminei gamybai reikalingų žaliavų, nebeteršiamas ir stiklui gaminti reikalingas vanduo“, – sakė G.Varnas.
Apskaičiuota, jog perdirbant toną stiklo duženų anglies dvideginio emisijų susidarymas sumažinamas 0,34 tonos. Taigi per trejus metus Lietuvoje pavyko išvengti net 7 tūkst. tonų anglies dvideginio emisijos.
Aliuminio pakuotės turi didžiausią vertę kaip žaliava, tačiau Lietuvoje nėra šių pakuočių perdirbimo pramonės. Pasak G.Varno, USAD aliuminio pakuotėms perdirbti skelbia tarptautinį konkursą. Perdirbėju pasirenkamas aukščiausią kainą už aliuminio žaliavą bei geriausias bendradarbiavimo sąlygas pasiūlęs konkurso dalyvis.
„Šiuo metu aliuminio pakuotės gabenamos į didžiausiam pasaulyje aliuminio perdirbėjui „Novelis“ priklausančią gamyklą Vokietijoje. Ši žaliava virsta naujomis skardinėmis ir grįžta į gėrimų rinką“, – sakė pašnekovas.
Sustyguota logistika
Vartotojai to nemato, bet galbūt jau žino, kad pakuočių surinkimo kelias, prasidedantis nuo taromatų arba rankinio surinkimo vietų, yra taip sustyguotas, kad kiekvienas etapas būtų ekonomiškai pagrįstas – kad gabenant jas būtų įveikiama kuo mažiau kilometrų, kuo mažiau sudeginama degalų, todėl logistika būtų kuo draugiškesnė aplinkai.
Pasak G.Varno, kuriant užstato sistemą pagalvota apie tai, koks bus taros gabenimo kelias.
Taigi jis yra taip suorganizuotas, kad į USAD skaičiavimo centrą Vilniuje pakuotėms suvežti nereikia papildomo transporto, nes tam naudojama prekybos tinklų ir gėrimų gamintojų sukurta prekių gabenimo į parduotuves sistema.
Tai vadinama atbuline logistika: vilkikai, kurie suveža į parduotuves prekes, sugrįždami parveža surinktas pakuotes. Taip sumažinama nuvažiuotų kilometrų.
„Tai ekonominis bei aplinkosauginis efektas. Nes, pasinaudojus prekybos tinklų bei gėrimų gamintojų prekių tiekimo sistema, nebereikia samdyti atskirų transporto priemonių vien tik pakuotėms gabenti. O tai reiškia, kad nereikia papildomų sąnaudų degalams. Juk kiekvienas automobilio papildomai įveiktas kilometras reiškia ir tai, kad į aplinkos orą išmetamas tam tikras kiekis teršalų – susidaro tam tikras kiekis CO2 – anglies dvideginio emisijos“, – paaiškino G.Varnas.
Yra apskaičiuota, kad taip per metus sutaupoma milijonas litrų degalų. Kadangi vilkikai nuvažiuoja daug mažiau kilometrų, į aplinką per metus neišmetama maždaug 2,6 tūkst. tonų anglies dvideginio emisijos.
Tai didelė ir labai svarbi nauda aplinkosaugai. Taigi kiekviena pakuotė, kuri dalyvauja Lietuvos užstato sistemoje, duoda neabejotiną naudą klimato kaitos prevencijai.
Perdirbamos pakuotės neatgula sąvartyne, parkuose ar gamtoje. O tai didelė ir labai svarbi nauda aplinkosaugai.
Tokia pat nauda yra ir visas užstato sistemos veikimo ciklas, kuris leidžia ne tiktai perdirbti vienkartines pakuotes, bet ir pasirūpina, kad tai būtų atlikta kiek įmanoma ekologiškiau ir ekonomiškiau, net ir taip prisidedant prie bendros gerovės.
