Šešios naujos etiketės, skelbiančios šūkius: atgauk jėgas ir mineralus „po kavos“, „po kraujo davimo“, „po maisto“, „po pirties“, „po sporto“ ir „po vakarėlio“ – neiššaukia neigiamo vartotojų dėmesio. Tačiau etiketė su užrašu „po sekso“ ir dviejų besibučiuojančių žmonių siluetu – sulaukė prieštaringų visuomenės nuomonių.
„Aš parnešiau sūnui šio mineralinio, net nepagalvojusi, kad gali būti tokia etiketė. Jis atneša man jį atgal ir grąžina. Sako: aš jo negersiu, jį reikia gerti po sekso...“, – po įrašu apie naująją etiketę komentavo susirūpinusi mama.
Tokie ir panašūs komentarai sulaukė ir palankiai nusiteikusių žmonių atsako. „Man atrodo, kad mes kartais per daug bijome tam tikrų žodžių“, – piktiems komentarams atsakė už „Vytautas“ mineralinį vandenį pasisakanti komentatorė.
Kaip paaiškinti vaikams?
Tėvams rūpi vaikų požiūris į tokias etiketes. Jie ieško būdų, kaip paaiškinti vaikui, kas norima pasakyti tokiomis, jų nuomone, iššaukiančiomis etiketėmis.
Paauglių ir vaikų psichologas Aleksandras Segal šioje situacijoje neįžvelgia nieko blogo, tačiau viskas priklauso nuo vaikų amžiaus grupės bei tėvų pasiryžimo kalbėti šia tema.
Jo teigimu, tokios etiketės gali būti puikus pretekstas pradėti kalbėti su vaikais lytinio švietimo temomis. Visgi, jei tėvai tam nėra pasiruošę – tai gali sukelti problemų.
Psichologo teigimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie dar nemoka skaityti, tėvams neturėtų sukelti didelių problemų, o tokios etiketės nereikalautų papildomo vaikų dėmesio. Iš smalsumo kylantys klausimai – jų kasdienybė, tad tokia etiketė įtakos šiems vaikams neturės, o tėvai ras kūrybiškų būdų, kaip paaiškinti žmonių siluetus.
„Labai natūralu, kad mokantiems skaityti kils klausimų. Tad, be abejo, tėvams ir suaugusiems reikės sugalvoti, kaip pradėti vaikams aiškinti šį dalyką ir, ypatingai, jeigu jie tam nėra pasiruošę ir prieš tai neturėję jokių panašių pokalbių“, – apie pradinukų amžiaus grupę komentavo psichologas.
Vyresnieji, A.Segal manymu, greičiausiai iš tokios reklamos tik pasijuoktų.
Vartojimą skatinanti etiketė
Lietuvos tėvų forumo Tarybos narės Indrės Pavinkšnienės teigimu, lytinis ugdymas šeimoje privalomas. Tačiau jos nuomone, lytiškumas turi būti lydimas vertybinio pagrindo, o jeigu lytiniai santykiai pateikiami kaip vienas kito vartojimas be jokio įsipareigojimo – tai yra žalinga.
„Pavojus kyla, jeigu tai pateikta be jokio įsipareigojimo, žmogaus vartojimo pagrindu. Jeigu mes kalbame apie sueitį ir meilės aktą šeimoje, tai tada visai kitas atspalvis. O etiketė, man asmeniškai, daugiau nukreipta į žmogaus vartojimą“ – komentavo I.Pavinkšnienė.
Atitinka vartotojų pomėgius
„Vytautas“ mineralinio vandens atstovai teigė, kad jų tikslas žmonėms priminti, jog po kiekvienos ant etikečių paminėtos veiklos žmogus netenka jam svarbių mineralų, o siekiant juos atgauti – reikia išgerti aukštą mineralizacijos kiekį turinčio vandens.
Jų teigimu, stebint pasaulines tendencijas, buvo pastebėta, kad vartotojai tikisi vis didesnio personalizavimo, o pirkėjų dėmesį galima patraukti tada, kai prekė ir jos reklama yra sukurta atsižvelgiant į pirkėjo gyvenimo būdą.
„Suprantame, kad medicininiai didaktiniai pamokymai vartotojams nėra patrauklūs, todėl nusprendėme pažaisti. Dėl to šalia įprastesnių situacijų „po pirties“ ar „po vakarėlio“ ant naujųjų etikečių radosi ir tokios kaip „po kavos“ ar „po sekso““, – situaciją komentavo bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ rinkodaros vadovė Aistė Miliūtė.
Vaikams ir jų tėvams šios etiketės, rinkodaros vadovės nuomone, neturėtų sukelti nepatogumų. „Jeigu tėvai pasirinks šią etiketę arba vaikai ją pamatys, tai yra puiki proga pasikalbėti, paedukuoti tema, kuria kartais būna sunku pradėti kalbėti, bet yra reikalinga. Etiketės iliustracijose nėra nieko nešvankaus ar įžeidžiančio, o visos septynios skirtingos etikečių situacijos parodo, kada aukštos mineralizacijos vanduo mūsų organizmui itin svarbus“, – sakė A.Miliūtė.
Žaidžia pavojingus žaidimus
Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, šis prekinis ženklas žaidžia pavojingoje teritorijoje. Tačiau, jo nuomone, tokių reklamų mūsų visuomenėje tik daugės ir jeigu anksčiau viena ar kita provokuojanti reklama būdavo pakankamai drąsus žingsnis, dabar jau sunku surasti prekinį ženklą, kuris to nedaro. Svarbiausia, jo įsitikinimu, neperžengti ribų.
A.Katauskas pabrėžė, jog „Vytautas“ visada buvo pakankamai agresyvus savo komunikacija, o tai – jo identiteto dalis. Taip pat, A.Katausko teigimu, „Vytautas“ ribų neperžengia, tačiau paliečia temą, apie kurią mes nesame linkę drąsiai kalbėti.
„Tai nėra tema, apie kurią mes nekalbame. Tiesiog mes nesame pripratę prie tokios komunikacijos. Tačiau turime pratintis. Esu įsitikinęs, kad tokių dalykų bus vis daugiau ir daugiau“, – teigė A.Katauskas.
A.Katausko nuomone, provokuodamas prekinis ženklas rizikuoja tam tikroje auditorijoje sulaukti triukšmo, nepasitenkinimo ar grasinimų nepirkti produkto. Tačiau tuo pat metu jis gali pasigirti didžiuliu pasiekiamumu. Tai yra rizika, kurią prekinis ženklas prisiima, o žmonių, pasipiktinusių vienokia ar kitokia reklama, A.Katausko pastebėjimu, socialinėse medijose apstu.
