Taigi trys idėjos savaitgaliui: žymiausia moksliniu aspektu pasaulyje pelkė, gryniausio oro slėnis ir dzūkų jūra. Visur laukia pažintiniai takai, kurie nesunkiai įveikiami tiek vaikams, tiek vyresniesiems.
Pelnė gražiausiojo vardą: Kadagių slėnis
Ar esate vaikščioję gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku? Tokį titulą prieš kelerius metus yra pelnęs pelnė Arlaviškių botaninio draustinio takas, besidriekiantis per kadagių slėnį.
116,6 hektarų – tokį plotą užima Arlaviškų botaninis draustinis, esantis Kauno marių regioniniame parke. Per jį einantis pažintinis takas, dažnai vadinamas tiesiog Kadagių slėnio taku, driekiasi 1,3 kilometro, apie 500 metrų šio atstumo išklota medinėmis lentomis.
Jo prižiūrėtojai tikina, kad žmones čia traukia ne tik įspūdingi vaizdai, galimybė išvysti į Raudonąją knygą įrašytą augalą gauruotąjį gvazdiką, retą paukštį tulžį ar parko talismanu tapusią didžiąją miegapelę.
Svarbus argumentas – ir pakvėpuoti grynu oru, kurį išvalė kadagių išskiriamos antibiotinės medžiagos – fitoncidai, sunaikinantys ore pasklidusius mikrobus.
Per parą Kadagių slėnyje išskiriama apie 30 kilogramų fitoncidų, toks kiekis galėtų išvalyti ir didelio miesto orą, tačiau kadagiams nepatinka tarša – ten, kur labai užteršta, jie tiesiog neauga.
Visos kadagio dalys turi vaistinių savybių – tiek spygliai, tiek kankorėžiai, tiek stiebas, tiek šaknys. Vaisiai naudojami kaip prieskoniai.
Dažniausiai į Kadagių slėnį pasigrožėti suvažiuoja Kauno rajono gyventojai, ypač jaunesnieji, mat į čia rengiamas ekskursijas, edukacines pamokas atvyksta mokinių, darželinukų grupės.
Tačiau, kaip pasakojo Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, laimėjus interneto naršytojų simpatijas socialiniame tinkle ir pelnius gražiausio tako titulą, lankytojų srautas ne tik išaugo, bet ir paįvairėjo – čia ėmė važiuoti ir lietuviai iš kitų regionų, neretai ekskursijas tenka vesti ir anglų kalba, mat atvyksta estų, olandų.
Kadagynas veši šalia Ronakalnio, vienos gražiausių Nemuno slėnio atodangų. Tai vienintelė vieta slėnio pažintiniame take, kur galima visiškai priartėti prie Kauno marių pakrantės su būdingomis įsigraužusiomis Nemuno griovomis. Antroje vietoje liko Karmazinų pažintinis takas, esantis Neries regioniniame parke. Trečiasis – Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio pažintinis takas, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas. Anot Valstybinio turizmo departamento, pastaraisiais metais vietinis turizmas pučiasi. 48 proc. šalies turistų yra lietuviai.
Pažintiniai takai, įveikiami net vaikams: Lazdijų rajonas
Lazdijų rajone yra ne vienas įdomus pažintinis takas, vos kelių kilometrų, tad tiks ir šeimoms su mažais vaikais. Prelomciškės kalvų pažintinis takas veda Lietuvoje retas stepines pievas.
Tako ilgis – 3,2 km. Žiedinis Bijotų ir Širvinto miškų pažintinis takas prasideda nuo Metelių regioninio parko lankytojų centro. Tako ilgis – 3,5 km.
Take vedami ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Ilgininkų miško pėsčiųjų takas driekiasi 4,7 km. Jis veda per mišką, kuris išsiskiria gausia samanų danga.
Lazdijų rajone driekiasi ir trys piligrimų trasos, kurias įveikdami grožėsitės ir Dzūkų jūra, ir kitais ežerais, ir piliakalniais išdabinta panorama. Nuo Miroslavo iki Metelių veda 23 kilometrų trasa, norintieji ilgesnio kelio gali rinktis ir 29 kilometrų Metelių-Lazdijų kelią. Galima kirsti ir Lenkijos sieną. Vienas piligrimų kelias veda iš Lazdijų į lietuvių pamėgtus Seinus.
Tarp Šilutės ir Kintų: žymiausia pasaulio pelkė
Einant pažintiniu Aukštumalos taku, kuris veda per pelkę, atrodo, lyg žygiuotum per poroloną. Vėliau prasideda išklotas medinis takas. Aukštumalos aukštapelkė, kurią rasite važiuodami tarp Šilutės ir Kintų, pro Rūgalių kaimą, yra pirmoji moksliškai detaliai ištyrinėta pelkė. Tad į ją sukrypusios gamtininkų akys. Ar bent jau tų, kurie šiaip mėgsta leisti laiką gamtoje.
Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1740 metrų, jis įkurtas Aukštumalės telmologiniame draustinyje.
Šiame take lankytojai susipažins su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais bei gyvūnais.
Taką, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda, sudaro vienpusis 11 stotelių maršrutas su informacija. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, kai buvo nutiestas kelias skersai pelkės, tam kad sujungtų keletą jau neegzistuojančių pelkininkų kaimų.
Ką galima išvysti pelkėje? 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių faunos rūšis. Taip pat 88 rūšių paukščių, iš kurių 17 įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, 36 rūšis žinduolių.
