„Jeigu didelis keleivių srautų augimas bus išlaikytas, neturėsime kito pasirinkimo – mums reikės didesnio oro uosto. Numatoma statyti oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R.Masiulis.
Pasak jo, naujo oro uosto tarp didžiausių šalies miestų statybos idėja nėra atsitiktinė.
„Kad būtų arti Vilniaus, kas yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, ir tarp Kauno, kad būtų patogus susisiekimas geležinkeliu, nes „Rail Balticos“ Vilniaus-Kauno jungtis būtų vienas iš esminių elementų, jeigu toks oro uostas būtų statomas“, – aiškino ministras.
R.Masiulio teigimu, Vilniaus ir Kauno oro uostai šiuo metu yra perkrauti, investicijos į juos spėtų atsipirkti.
„Tos investicijos, kurios bus daromos Vilniuje ir Kaune (Palanga yra atskiras klausimas, tai daugiau regioninis oro uostas), jos daromos su tikslu, kad jos visiškai atsipirktų per tą laikotarpį, kiek jie tarnaus“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl naujo oro uosto dar nėra priimtas, o 2035-ųjų metų data yra preliminari.
„Toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais. Jeigu tas keleivių augimas būtų toks pat didelis, koks buvo iki šiol, ir oro uostas būtų statomas, jis būtų pastatytas apie 2035 metus“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, Vilnius iki 2035 metų turėtų išlikti pagrindiniu šalies oro mazgu.
Svarstyta apie Kauną
Susisiekimo ministras sakė, kad vienas iš svarstytų variantų buvo Kauno oro uostą paversti pagrindiniais šalies oro vartais, nes čia, skirtingai nuo Vilniaus, yra galimybė plėtrai. Vilniuje plėtros galimybės bus išsemtos pastačius naują išvykimo terminalą. Vis dėlto Kauno pasirinkimas atmestas.
„Kauno variantas svarstymo metu buvo atmestas dėl kelių priežasčių. Viena – jis pakankamai toli nuo Vilniaus. Išnagrinėjome visus Europos atvejus: toliausiai nutolę oro uostai, mūsų specialistų matymu, yra Londono Lutono ir Stanstedas – abu šiek daugiau nei 60 km nuo miesto. Kaunas būtų nutolęs daugiau nei 90 km. Konsultantų nuomone, tai būtų rizikinga investicija“, – argumentavo R.Masiulis.
Naujame oro uoste galima būtų vystyti naujausias technologijas, jis galėtų būti statomas moduliniu būdu – iš pradžių pastatoma tiek, kiek reikia, priklausomai nuo keleivių srauto ir su galimybe nesunkiai plėstis.
Ministras pridūrė, kad, svarstant apie naujo oro uosto vietą, nereikia pamiršti sostinės traukos.
„Nėra lengva įkalbėti įmones skristi į Palangą ar į Kauną. Vilniaus oro uostas, grubiai kalbant, tuos oro uostus subsidijuoja. Bet kokiu atveju, koks bebūtų priimtas sprendimas, jis neturėtų būti politinis, jis turi būti pagrįstas tuo, kur avialinijos nori skraidyti“, – pridūrė ministras.
Lieka klausimų
R.Masiulis teigia, kad konkreti galimo oro uosto vieta neskelbiama, kad „nebūtų spekuliacijų žeme“. Oro uosto gali apskritai neprireikti. Todėl neskelbiami ir būsimo oro uosto kaštai.
„Tikrai neverta manyti, kad jau yra sprendimas statyti naują oro uostą. Statybos sprendimo nėra. Jeigu šiandien būtų pakankamai priežasčių, argumentacijos, skaičių ir įrodymų, kad jau šiandien reikia mąstyti apie naują oro uostą, tai, be abejo, ši Vyriausybė būtų priėmusi tą sprendimą. Bet po labai ilgų svarstymų pamatėme, kad argumentų, svertų šiai dienai dar nėra“, – sakė R.Masiulis.
Ministras teigė, kad esama ir nuomonių, jog keleivių srautai Lietuvoje jau išsėmė augimo galimybes ir sustos arba sulėtės.
„Keliaujančių Lietuvos žmonių skaičius jau artėja prie Europos vidurkio. Todėl anksčiau ar vėliau pradėsime augti tik su Europos vidurkiu, kuris yra apie 3-5 proc. šiai dienai, kai mūsų augimas praėjusiais metais buvo 20 proc. Dalis ekspertų mano, kad toks didelis augimas neįmanomas“, – kalbėjo ministras.
Jis neatmetė galimybės, kad finansuoti projektui būtų kviečiamas koncesininkas. Pasak jo, idėja kol kas neviešinta dėl prezidento rinkimų.
Priminsime, kad anksčiau, svarstant, kur galėtų atsirasti nacionalinis oro uostas, ieškota vietos pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, netoli Elektrėnų.
