Karštis nesutrukdė prekeiviams pardavinėti ir pieno produktų. Juk šaldytuvų jie tai neturi, o sūrius suguldo ant dėžių, pastatytų ant grindinio prie pat gatvės.
Vysti pradėjusios, kai kur ir papuvusios uogos kėlė abejonių, ar jos tikrai šviežios, kaip kad buvo rašoma ant lapelių prie išdėliotų ir pirkti kviečiančių kainų.
Karščio sumažintas pirkėjų srautas smarkiai mažino ir pardavėjų pajamas. Tad jiems teko dvigubas darbas – reikėjo ne tik įsiūlyti ir parduoti prekes, bet ir išrūšiuoti sugedusias uogas ar daržoves.
Uogas tiesiog išmeta
Kiekvienas pardavėjas turguje sukasi kaip moka. Vieną sekundę į šiukšliadėžę sviedžia sugedusias braškes, kitą – jau sveria pirkėjo išrinktą dėžutę bei prašo keleto eurų.
Pirkėjai išliko budrūs – prieš pirkdami kelis kartus pakilnoja dėžutę, išsirenka gražiau atrodančias uogas. Lietuviškų braškių kainos jau nebesikandžioja, prašoma 3,5 euro už kilogramą.
Vaikštinėjant po turgų galima pastebėti ir supjaustytų arbūzų. Paprastai namuose juos stengiamės kuo greičiau įdėti į šaldytuvą, o čia pusę dienos jie kaista saulėje. Juk teigiama, kad karštyke į saldžius produktus labai greitai įsimeta bakterijos.
„Supjaustom tiek arbūzų, kiek nuperka. Viską darome pagal pirkėjų kiekį, tad jei pritrūksta – supjaustome dar“, – patikino ji.
Prekiauja net pieno produktais
Karštis neišvaikė atkakliausių pardavėjų. Jie kepinant 30 laipsnių karščiui pardavinėja pieno produktus – grietinę, sūrį, arškę.
Senyvo amžiaus vyriškis net nepasidomėjęs apie varškės kokybę sukrapštė eurų ir, nusipirkęs prekę, nužingsniavo toliau dairytis pigiai siūlomų naminių produktų.
Pasidomėjus pardavėjų, ar jos nebijo, jog varškė ar sūris greitai suges, šios iškart atšovė: „Imkit, ragaukit, skanaukit. Tikrai nesugedę“.
Šalia stovinti pardavėjos kompanionė paantrino, jog varškė yra šviežia, vakar pagaminta, o jos galiojimas – tikrai geras. Ir jos įtikina nemažai pirkėjų.
Paklaustos apie gendančių produktų transportavimą, moterys patikino, kad atveža juos anksti ryte, kai oro temperatūra nėra tokia aukšta. Visgi, specialių šaldytuvų, skirtų gabenti maisto produktams, jos nenaudoja.
Prekeiviai susigundo mažomis kainomis – kelis šimtus gramų naminės varškės parduoda už eurą bei garantuoja „naminę kokybę“.
Dar viena vyresnio amžiaus pardavėja garantavo, kad ji atsiveža tiek pieno produktų, kiek žmonės iš karto išperka.
Tačiau maždaug po valandos, kai išėjome iš turgavietės, ta pati moteriškė vis dar sėdėjo nepardavusi pieno produktų, kaitinamų saulės.
Kai kuriose turgavietėse situacija geresnė
Halės turgavietėje situacija kiek geresnė. Joje yra ir kondicionierių, vėdinančių bendras patalpas, ir šaldytuvų, kuriuose laikomi maisto produktai.
Mėsa prekiaujanti moteris teigė, kad taip užtikrinama tinkama maisto laikymo temperatūra.
„Viena, parduodamas sugedusius produktus iškart prarasi pirkėjus, antra – tai ir atsakomybė už jų sveikatą“, – paaiškino ji. Taip pat ji patikino, kad turgavietėje nuolat lankosi maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kaipmat išvaikytų visus netinkamus prekeivius.
Tuo tarpu lauke įsikūrę prekeiviai pardavinėjo kaitros apgadintas uogas.
