Tokiai idėjai šią savaitę pritarė parlamentinis Ekonomikos komitetas ir dabar svarstymai persikels į plenarinius posėdžius. Jai neprieštarauja Susisiekimo ministerija, tačiau pavėžėjai tikina, kad ši tvarka labiausia pakenks toms įmonėms, kurios iš klientų ir priima grynuosius, ir moka mokesčius, nes gyventojai, norintys atsiskaityti grynaisiais, „nueis ten, kur yra šešėlis“.
Drausti pavėžėjams iš klientų imti grynuosius siūlanti konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad tai padės pavėžėjus atskirti nuo taksi vairuotojų. Pasak jos, grynųjų atsisakymas pavėžėjų versle leis ir geriau surinkti mokesčius, ir paskatins konkurenciją šioje rinkoje. „Tam kad būtų aiškus, sklandus mokesčių surinkimas, teisingesnė konkurencija tarp taksi įmonių ir pavėžėjų, nes pavėžėjai turi lengvesnes sąlygas nei taksi“, – BNS teigė G. Skaistė.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Zbignevas Jedinskis įtaria, kad šiuo draudimu bus „apribota teisė mokėti grynaisiais“. Tuo tarpu konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį nustebino argumentai, kad papildomas reguliavimas, kuris suteikia daugiau skaidrumo, neva, kažką riboja.
Liberalas Eugenijus Gentvilas komiteto posėdyje susirūpino, kaip pavėžėjų paslaugomis galės pasinaudoti tie gyventojai, kurie neturi banko kortelių: „Kaip tada žmonėms pasinaudoti pavėžėjais?“
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomo Karpavičius BNS nurodė, kad atsiskaitymai negrynaisiais mažėja, nors vis dar vyrauja grynieji pinigai.
„Žmonių atsiskaitymą grynaisiais ir negrynaisiais vertinti naudojamas santykis kiek pinigų išleidžia atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis ir kiek pasiima iš bankomatų grynaisiais. Šis santykis nuolat didėja negrynųjų link, tačiau kol kas dar nesiekia pusės“, – sako T. Karpavičius.
Anot jo, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis pagal šį santykį Lietuva vis dar yra sąrašo gale. 2018 metų gyventojų apklausos duomenimis, sąskaitą banke ar kredito unijoje Lietuvoje turėjo 4 iš 5 apklaustųjų. 9 proc. apklaustųjų teigė negaunantys ir nenaudojantys grynųjų pinigų (2017 metais – 3 proc.).
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus Ekonomikos komiteto posėdyje nurodė, kad ministerija neprieštarauja, kad pavėžėjams būtų draudžiama iš klientų imti grynuosius: „Mums tinka, čia rinkos dalyvių reikalas.“
Tuo tarpu lobistas Šarūnas Frolenko sako, kad draudimas pavėžėjams iš klientų imti grynuosius yra perteklinis. „Pavėžėjų veiklą nuo taksi norima atskirti – pavėžėją išsikvieti būtų galima tik turint programėlę, kurioje visa informacija išsaugoma. Klientas turi gauti kvitą – įvykdžius užsakymą elektroniniu paštu jis gaus informaciją apie vežėją, maršrutą, kainą. Kontrolės mechanizmų per akis“, – teigė jis.
Pasak lobisto, grynųjų atsisakymas nesumažins šešėlio. „Jie sugalvos kaip apeiti, tada jie bus ne pavėžėjai, gal kokia nuoma, ir žmonės, norintys atsiskaitinėti grynaisiais, eis ten. Mes iš tų, kurie moka mokesčius, išvarysime klientus, kurie nori mokėti grynaisiais. Tie klientai nueis ten, kur tikrai yra šešėlis“, – parlamentarams aiškino Š. Frolenko.
Seimas svarsto Susisiekimo ministerijos parengtas Kelių transporto kodekso pataisas, kuriomis ketinama griežtinti pavėžėjų veiklą.
Pakeitimai numato, kad pavėžėjais galės dirbti tik žmonės, dirbantys su kuria nors keleivių vežimo įmone, juos, skirtingai nei taksi vairuotojus, bus galima išsikviesti tik specialiomis programėlėmis. Pavėžėjai privalės būti įregistravę individualią veiklą ir turėti ne mažesnį kaip dvejų metų metų lengvojo automobilio vairavimo stažą.
Pavėžėjais negalės dirbti asmenys turintys mokestinių nepriemokų valstybei biudžetui bei nesantys nepriekaištingos reputacijos – nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą arba už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais.
Pavėžėjai prie vairo negalės sėsti išgėrę – šiems vairuotojams keliamas reikalavimas dėl nulio promilių. Pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų automobilių valstybiniai numeriai nebūtų išskirtiniais, kaip taksi.
Lietuvoje pavėžėjai dirba nuo 2017 metų, kai į rinką atėjo „Uber“.
