Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas–Palemonas prasidėjo pagrindiniai „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai. Šis objektas – viena sudėtingiausių ir svarbiausių projekto dalių, jo vertė sieks 66 mln. eurų.
Visoje atkarpoje laikinai uždarius traukinių eismą bus naikinama rūpesčių kelianti Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto infrastruktūrinis statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams.
Tikrovę suvokė per vėlai
Iš viso 2019–2020 metais ketinama įrengti 3 automobilių tunelius su pėsčiųjų perėja, vieną pėsčiųjų perėjimą ir 1,5 kilometro ilgio triukšmo slopinimo sienelių.
Dėl jų stygiaus ir kilo daugiausia kauniečių svarstymų – kaip reikės gelbėtis nuo triukšmo, kai traukiniai dundės vienas paskui kitą?
„Gyventojams labai trūko reikiamos informacijos apie projektą“, – mano Petrašiūnų seniūnijos vyriausiasis specialistas Raimundas Danilevičius.
Pasak jo, metų pradžioje vykusiame projekto pristatyme dalyvavo tik apie 30 kauniečių, o kai prasidėjo darbai ir pasiekė daugiau informacijos, žmonės sunerimo. Tiesa, per vėlai – projektas patvirtintas, o nei seniūnija, nei Kauno savivaldybė ko nors pakeisti neturi jokių galių.
Reikia statyti net laukuose?
Daugiausia nepasitenkinimo reiškiama dėl pernelyg menkų triukšmo slopinimo sienelių atkarpų. Itin susirūpinę sodininkų bendrijų gyventojai, mat ties jomis triukšmui užkardyti skirtos priemonės išvis nenumatytos.
„Kai pasiteiravome, kaip buvo parinktos sienelių statymo vietos, išgirdome atsakymą, esą tai nustatyta atlikus tyrimą“, – pasakojo R.Danilevičius. Pasak jo, tie tyrėjai projekto pristatyme išvis nedalyvavo ir niekas nepateikė kriterijų.
R.Danilevičiaus nuomone, sieneles reikėtų statyti net tose atkarpose, kuriose šiuo metu žaliuoja laukai.
„Įrengus tokį svarbų geležinkelio mazgą jo prieigose galėtų kurtis įmonės, gyventojai, tačiau jie neišvengiamai susidurs su triukšmu“, – svarstė seniūnijos atstovas.
Prašė vertintojų išvadų
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektų vadovas Domas Jurevičius pranešė, kad bendras sienelių ilgis ruože nuo Kauno iki Palemono – 1,5 kilometro, jas ketinama pradėti statyti liepos mėnesį.
„Sienelių statymo vietos buvo nustatytos atlikus poveikio aplinkai vertinimą“, – aiškino D.Jurevičius. Visos keturios sienelės statomos Palemono geležinkelio stoties ribose, ilgiausios sienelės ilgis sieks 644 metrus.
Ar ateityje miestui plečiantis ir atsiradus naujiems gyvenamiesiems arba verslo objektams greta geležinkelio linijos išliks galimybė statyti sieneles?
„Galimybė statyti sieneles išliks, tačiau tuo turės pasirūpinti organizacijos, kurios imsis tokių projektų“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Jo nuomone, sienelės yra efektyvus, tačiau ne vienintelis triukšmo mažinimo būdas. Dažnai kartu su akustinėmis sienelėmis naudojamos ir kitos priemonės – tai gali būti triukšmo stabilizatoriai, paklotai, apželdinimas, keičiami pastatų langai ir durys.
Itin svarbų mazgą sudaro trys atkarpos
Geležinkelio linija tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono – tai sudedamoji vadinamojo Kauno geležinkelio mazgo dalis.
Šį mazgą sudaro trys atkarpos: Jiesia–Rokai, kurios rangos darbai baigti 2018 metų spalį; Rokai–Palemonas, kurios rangos darbai prasidės 2019 metų pabaigoje, ir Palemonas–Kaunas, kurios darbai vykdomi šiuo metu.
Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių ir svarbiausių europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalių.
Kaunas ateityje taps itin svarbiu geležinkelio centru, kuriame susikirs pagrindinės linijos, o sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus priimami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
Visus geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statybos darbus ketinama užbaigti iki 2027-ųjų. Beveik visose linijos atkarpose tarp Talino ir Varšuvos traukiniai galės riedėti 249 kilometrų per valandą greičiu.
