Surėmė kovos kirvius dėl valstybinių rąstų

Prekybos mediena taisyklės akivaizdžiai yra naudingos stambiausiems jos perdirbėjams ir Briuselio gali būti įvertintos kaip neleidžiama valstybinė pagalba.

Tokį signalą pasiuntė Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Vyriausybės nutarimo projektą tobulinantys Aplinkos ministerijos valdininkai neatmetė galimybės, kad į gautas įvairių institucijų pastabas gali būti ir neatsižvelgta, o pačias taisykles jau šią savaitę ketinama pristatyti ministrų kabinetui.

Daugiausia ginčų sukėlė projekte įrašytas reikalavimas, kad aukcionuose galėtų dalyvauti tiktai tie pirkėjai, kurie per pastaruosius trejus metus gamybai panaudojo ne mažiau kaip 80 proc. nusipirktos medienos ir sukūrė Lietuvoje bent penkias darbo vietas.

Europos teisės departamento nuomone, tokia nuostata gali būti įtvirtinta tiktai įstatymu.

Be to, įspėta, kad taip bus suteiktas konkurencinis pranašumas kriterijus atitinkantiems verslininkams, o nauja tvarka ribotų laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje.

„Siekis užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą parduodant jiems valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą.

Šiuo atveju tai riboja ūkio subjektų, galinčių įsigyti žaliavinę medieną ilgalaikių sutarčių pagrindais, ratą ir suteikia konkurencinį pranašumą kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams“, – nedviprasmišką signalą pasiuntė ir Konkurencijos taryba.

Įspėta, kad tokia tvarka privalo būti suderinta su Europos Komisija, kitaip kyla grėsmė, kad ji gali būti įvertinta kaip neleidžiama valstybės pagalba.

STT įžvelgė dar daugiau grėsmių. Pavyzdžiui, trejus metus nedidelį kiekį medienos pirkusi įmonė, kuri atitiktų šiuos reikalavimus, galėtų įsigyti milžinišką jos kiekį, kad po to perparduotų tiems, kurie neatitiko kriterijų.

Kitaip tariant, tokios įmonės galėtų piktnaudžiauti ir pasipelnyti.

Be to, projekte rašoma, kad šių metų antrojo pusmečio aukcionuose pradinė žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kaina bus sumažinta 20 procentų, tačiau pirkėjas turi teisę siūlyti dar 20 proc. mažesnę nei pardavėjo prašoma kainą.

STT vertinimu, tokios sąlygos rizikingos, nes pirkėjai gali itin palankiomis kainomis įsigyti nepagrįstai didelį kiekį, kuris viršytų jų poreikius, o vėliau tą medieną irgi perparduoti.

„Be to, lieka neaišku, kuo grindžiama tokia galimybė pirkėjui siūlyti mažesnę nei pradinė pardavėjo pasiūlyta kainą dar neįvykus aukcionui, tai yra dar nežinant, o tik spėjant, kad už pardavėjo nustatytą kainą mediena nebus nupirkta“, – teigiama STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus pasirašytame dokumente.

Jame taip pat įspėta, kad kaina gali būti mažinama, tačiau tik pakartotiniame aukcione.

„Lietuvos rytui“ pasiteiravus, ar bus projektas koreguojamas pagal gautas pastabas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas Donatas Vaikasas pranešė, kad jos kol kas nagrinėjamos.

„Į dalį pastabų bus atsižvelgta. Dėl kitų pastabų, į kurias neatsižvelgiama, bus pateikti argumentai derinimo pažymoje.

Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimus Vyriausybei numatoma pateikti šią savaitę“, – teigiama patarėjo atsiųstame laiške.

Dar prieš ketverius metus buvo parengtos Miškų įstatymo pataisos, pagal kurias valstybinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti tik šalies perdirbėjai.

Tąsyk joms kritikos pažėrė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, įvertinusi, kad jos prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Europos teisei.

„Niekas nuo to laiko nepasikeitė – praėjusią kadenciją daugiau nei metus mus spaudė keli stambieji medienos pirkėjai, tačiau pavyko atsilaikyti.

Dabar jie jau nebėjo į Seimą ir pasuko tiesiai į Vyriausybę“, – sakė parlamentaras Algimantas Salamakinas.

Anot jo, norint keisti prekybos mediena taisykles pirmiausia reikėtų koreguoti Miškų įstatymą, nes prieš keletą metų Lenkijoje ministras jas pakeitė ir už tai gavo baudą iš Europos Sąjungos.

„Praėjusią kadenciją mus atakavo rinkos milžinai. Kas dabar stumia šį projektą, aš nežinau. Galbūt čia aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva?

Rinkoje juk veikia tikrai ne trys ar keturios stambios įmonės, kurioms reikia daug medienos, – yra apie 700 mažų perdirbėjų. Tačiau vyrai taip susidėliojo viską pagal save, kad čia visiškas chaosas“, – sakė A.Salamakinas.

Stambiuosius medienos perdirbėjus vienijančios asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas aiškino, kad spėjimas, jog pramonės įmonės imtų spekuliuoti mediena, yra visiškas absurdas.

Ant jo, prekybos valstybine mediena taisyklių projektas dar nėra parengtas, todėl anksti jį vertinti.

„Kažkokia anekdotinė situacija – projekto nėra, o reakcijos jau išsakomos. Mes su kolegomis iš to tik pasijuokėme.

Vyriausybė klausė, ar jis suderintas su pramonės atstovais.

Aplinkos ministerija atsakė, kad ne. Kai man padės ant stalo, tuomet bus aišku, kad kažkokia versija jau yra. O dabar – nieko“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Beinortas.

Valstybinių miškų urėdijos direktorius

„Mes teikėme Aplinkos ministerijai savo pasiūlymus, kad rengiant projektą būtų atsižvelgta į konkurenciją, lygiateisiškumą bei valstybės turto pardavimą už geriausią kainą.

Pagal dabartinę tvarką, aukcione, palyginti su ankstesniu, pirkėjas gali pasiūlyti 10 procentų mažesnę kainą, tačiau gali ir kiek nori didesnę, jei jam tai naudinga. Tuo metu projekte numatyta, kad kaina automatiškai sumažės penktadaliu, bet pirkėjas ją gali numušti dar 20 procentų. Tai reiškia, kad iš karto mediena galbūt būtų parduodama 40 procentų pigiau.

Mūsų įmonė pernai iš medienos pardavimo gavo 180 mln. eurų pajamų, grąža į valstybės biudžetą siekė 55 mln. eurų. Atėmus 40 procentų pajamos vos viršytų 100 mln. eurų, tuomet apie jokį pelną jau nebūtų nė kalbos, vien apie nuostolį.

Suprantame, kad bandoma rasti kompromisą tarp valstybės, kurios turtas šiuo atveju parduodamas, ir medienos pirkėjų interesų. Tačiau abejoju, ar toks kainos kritimas tikrai būtų naudingiausias valstybei.“

Tiek milijonų eurų iš medienos pardavimo pernai uždirbo Valstybinių miškų urėdija.