2018-ųjų sausį įvyko O.Deripaskos skyrybos su sutuoktine Polina Jumaševa – mirusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino žento dukra. Ją vedęs verslininkas pateko į savotišką Kremliaus šeimą.
Kito smūgio O.Deripaska sulaukė pernykštį balandį, kai JAV įvedė sankcijas tiek jam pačiam, tiek jo valdomoms bendrovėms. Būtent dėl šios priežasties turtingiausių Rusijos gyventojų sąraše šiais metais oligarchas buvo tik 30-as turėdamas 3,6 mlrd. dolerių (3,2 mlrd. eurų).
O juk kadaise buvo trečias Rusijoje, kai jo kapitalas buvo vertas net 28 mlrd. dolerių (24,9 mlrd. eurų).
Teko atsisakyti akcijų
Sankcijos verslininkui buvo pritaikytos prisiminus jo anksčiau pasakytus žodžius: „Esu pasirengęs atiduoti visus turtus, vos pareikalaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.“
Vašingtonas nusprendė, kad oligarchas veikia atstovaudamas Rusijos aukščiausių asmenų interesams, o jis pats to niekaip paneigti negalėjo.
Tiesa, pernai gruodį JAV tonas sušvelnėjo – pačiam O.Deripaskai sankcijos išliko, tačiau buvo panaikintos jo valdomoms įmonėms „En+“, „Rusal“ bei „Evrosibenergo“.
Mainais už tai verslininkas privalėjo pasilikti mažesnius nei kontrolinius jų akcijų paketus – neva tuomet Kremlius net ir teoriškai negalės turėti įtakos šiose bendrovėse.
Akcijos perėjo į jo buvusios žmonos, uošvio, nepilnamečių vaikų rankas, dalis jų atiteko bankui VTB bei verslininko įsteigtam labdaros fondui. Tačiau su JAV finansų departamentu susitarta, kad teisę balsuoti susirinkimuose šių akcijų savininkai privalo perleisti JAV piliečiams – patikėtiniams.
Sukūrė tikrus rezervatus
O.Deripaska taip pat ėmė perkėlinėti savo turtą į Rusiją, tačiau tik į dvi vietoves. Stambiojo kapitalo iniciatyva šalyje buvo sukurtos specialiosios zonos – Spalio (Oktiabrskoje) saloje Kaliningrado srityje ir Rusų (Ruskoje) saloje Primorėje.
Čia veikiančios įmonės nemoka jokių mokesčių už įplaukas, gautas iš užsienio, joms netaikoma įprasta finansinė atskaitomybė bei operacijų valiuta reguliavimas. Taip pat pažadėta, kad galutiniai naudos gavėjai bus žinomi tik kompanijų vadovams bei Rusijos valdžios institucijoms.
Kitaip tariant, kas slepiasi už vienos ar kitos bendrovės, užsienio šalys negali sužinoti.
Į šias lengvatines zonas O.Deripaska jau perkėlė beveik dešimt smulkesnių savo įmonių.
Ar taip pasielgs ir kiti oligarchai, kol kas neaišku, nors Kremlius linkęs surinkti juos į savotišką rezervatą.
Holdingo „Renova“ savininkas Viktoras Vekselbergas, kuriam JAV taip pat pritaikė sankcijas, kelti bendrovių į Primorę ar Kaliningrado sritį neskuba – jis mieliau sutiko mažinti savo turimų akcijų paketus. Mat įvairūs JAV draudimai taikomi tik toms įmonėms, kuriose daugiau nei 50 proc. akcijų priklauso į Vašingtono nemalonę patekusiems oligarchams.
Ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas nekart rengė susitikimus su nuo sankcijų nukentėjusiais stambiaisiais verslininkais – pavyzdžiui, „Severstal“ savininku Aleksejumi Mordašovu, „Alfa Group“ bendraturčiu Michailu Fridmanu, „USM Holding“ šeimininku Ališeru Usmanovu.
„Tie, kurių padėtis nėra tokia prasta, pajėgia išsilaikyti dabartinėmis sąlygomis ir yra linkę stebėti, kas dedasi su kitomis kompanijomis“, – apie milijardierių planus kalbėjo M.Oreškinas.
Gaus valstybės paramą
Savo ruožtu paklusnusis O.Deripaska, sutikęs perkelti savo įmones į specialias zonas, atrodo, jau sulaukė Kremliaus malonės.
Turtuolis paprašė valstybės, kad jos valdomi bankai suteiktų 100 mln. dolerių (89 mln. eurų) lengvatinę paskolą jo kontroliuojamai GAZ grupei. Už šiuos pinigus ketinama aplinką smarkiai teršiančių komercinių automobilių „Gazell“ gamybą perkelti į Kubą, o vietoj jų pradėti surinkinėti ekologiškesnes mašinas.
Tai – visiškai normalus verslo planas. Tik nepriklausoma Rusijos žiniasklaida pradėjo piktintis, kodėl visiškai komercinį projektą turi finansuoti valstybė.
Tačiau premjeras Dmitrijus Medvedevas nesileido į diskusijas: „Problema yra sudėtinga, ir ją turime išspręsti.“
