JAV prekybos ministerija paskelbė, kad iki šiol čiužiniai ir alui skirtos statinės į šalį buvo importuojamos dempingo sąlygomis, todėl šiems gaminiams nuspręsta taikyti papildomus muitus.
Didžiausi nustatyti kiniškiems čiužiniams, kurie bus apmokestinami net 1732 proc. mokesčiu. Dėl jų importo valdžiai jau anksčiau skundėsi vietos gamintojai „Serta Simmons Bedding“, „Tempur Sealy“.
Jie tikrai turėtų gauti nemažai naudos, nes čiužinių iš Kinijos į JAV per metus atgabenama už 436 mln. dolerių (389 mln. eurų).
Iš Kinijos atgabentos alui skirtos nerūdijančiojo plieno statinės bus papildomai apmokestintos 80 proc. tarifu. Tokioms pat statinėms iš Meksikos nustatytas 18,48 proc. papildomas muito mokestis, iš Vokietijos – 8,61 proc.
Dėl neva nelygių konkurencijos sąlygų praėjusiais metais skundą buvo pateikusi JAV kompanija „American Keg“. Iš minėtų valstybių į Ameriką per metus atvežama statinių už maždaug 36 mln. dolerių (32 mln. eurų).
JAV prekybos ministerija teigė, kad nurodymai apmokestinti šias prekes bus išsiųsti muitinei ir kitoms tarnyboms, tačiau patys tarifai bus taikomi tik nuo rudens.
Tačiau Kinijos, su kuria Vašingtonas jau seniai pradėjo abipusį muitų karą, tai nenuramino.
„Taip kurstyti prekybos konfliktą yra visiškas ekonominis terorizmas ir šovinizmas.
Esame prieš tokį karą, tačiau jo nebijome“, – aiškino šios šalies užsienio reikalų viceministras Zhang Hanhui.
Jis pagrasino, kad tęsiantis nesutarimams su Amerika Pekinas ims glaudžiau bendradarbiauti su Rusija.
Be to, Kinija įspėjo, jog dėl Baltųjų rūmų nuolat didinamų muitų ji gali apriboti vadinamųjų retųjų metalų, daugiausia – lantanoidų, išvežimą iš šalies.
Retaisiais metalais vadinami 17 elementų, kurių labiausiai reikia gaminant išmaniuosius telefonus ir kitus technologinius įrenginius.
Kinija yra beveik visiška monopolininkė šiame sektoriuje – ji tiekia per 90 procentų visam pasauliu reikalingų retųjų metalų. („Spiegel.de“, LR)
