Lenkijos pasienyje – smunkanti Lietuvos prekybininkų apyvarta
„Lietuvos centrinėje dalyje matome 5–7 proc. apyvartos augimą, o parduotuvės pasienyje su Lenkija gyvena sunkiai ir situacija šiuo metu tik blogėja. Intensyvus apyvartos smukimas kelia nerimą savininkams ir niekas nežino, ko galima laukti artimoje ateityje“, – teigia E.Radžvila.
Nors iki šiol nė vienas NPĮA narys neturėjo imtis kraštutinumų, t. y. priimti sprendimo uždaryti parduotuvę, pašnekovas užsimena, jog tenka matyti, kad asociacijai nepriklausančios mažmeninės prekybos parduotuvės uždaromos, pavyzdžiui, Lazdijuose, Marijampolėje.
Kovai su mažomis Lenkijos kainomis – kokybiškų prekių asortimentas
E.Radžvila sakė, kad labiausiai pasienio rajonuose su Lenkija sumažėjo vaisių ir daržovių, švaros prekių ir alkoholio produkcijos perkamumas.
„Nors vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, žmonės labiau vertina lietuviškus produktus. Pavyzdžiui, kritikuoja Lenkijoje pirktas dešreles, todėl jas dažniau perka Lietuvoje“, – pastebi NPĮA vadovas.
Kaip teigia E.Radžvila, būtent dėl šios priežasties pasienio su Lenkija mažmeninės prekybos parduotuvės stengiasi žmonėms siūlyti kuo platesnį ir kokybiškos produkcijos asortimentą. Taip pat daug dėmesio skiriama greitam ir maloniam pirkėjų aptarnavimui.
Lenkijos centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018 metų tris ketvirčius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido per 460 mln. eurų. Vienos išvykos metu Lietuvos gyventojai išleido apie 125 eurus.
Akcizų politika: ar pasimokysime iš Estijos patirties?
Legalaus verslo aljanso (LVA) vadovas Romas Apulskis atkreipė dėmesį į tai, kad kur kas masiškiau Lietuvos gyventojai į Lenkiją apsipirkti pradėjo vykti 2016-aisiais.
„Tuomet pradėti didinti akcizai alkoholiui turėjo įtakos žmonių sprendimui vykti apsipirkti į Lenkijos parduotuves, kur jie gali įsigyti tų pačių alkoholinių gėrimų už mažesnę kainą. Drauge žmonės įsigyja ir kitų prekių. Viso to rezultatas – kenčia Lietuvos verslas, o Lietuva iš savo biudžeto per metus gali netekti 33–54 mln. eurų“, – teigė R.Apulskis.
Pasak jo, būtina stebėti tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Estijos naujoji valdžia jau inicijavo akcizų mažinimą alkoholiniams gėrimams 25 proc. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pastaruosius penkerius metus į Latvijos ir Estijos pasienyje įsikūrusias parduotuves apsipirkti masiškai vyksta ne tik patys estai, bet ir suomiai. Taigi Estijos biudžetas per metus nesurenka 40 mln. eurų vien iš stipriųjų gėrimų akcizo, ne mažesnės sumos ir už kitus alkoholinius gėrimus, prarandamas ir pridėtinės vertės mokestis, verslo pajamos.
„Sparčiai mažėjanti pasienio rajonų su Lenkija mažmeninės prekybos apyvarta ir uždaromos parduotuvės rodo, kad situacija geryn neina. Akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams duoda daugiau žalos negu naudos. Jau matome, kas nutiko Estijoje. Ar bus leidžiama, kad tai pasikartotų ir Lietuvoje?“ – klausė R.Apulskis.
LVA vadovas pažymi, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau pakeisti susiformavusį Lietuvos gyventojų įprotį vykti apsipirkti į Lenkiją. Todėl efektyvių veiksmų būtina imtis šiandien, t. y. peržiūrėti vykdomą akcizų politiką ir laiku pasimokyti iš Estijos patirties.
