302 mln. eurų. Tokia „Via Baltica“ 40 km ilgio atkarpos nuo Marijampolės iki pasienio su Lenkija rekonstravimo kaina. Ji rekordinė Lietuvoje – už vieną kilometrą bus atseikėta apie 7,5 mln. eurų. Tuo metu greitkelio nuo Kauno iki Marijampolės kilometras nutiestas daugiau kaip perpus pigiau.
Atrodo, kad ši įspūdinga suma projekto užsakovę – Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) – apakino ir apkurtino. Mat degalinių verslo atstovų argumentai dėl žlugdomo jų verslo atsimuša lyg žirniai nuo sienos.
Šios auksiniu praminto kelio atkarpos rekonstravimo ypatybė – abipus automagistralės bus nutiesti jungiamieji keliai ir įrengtos sankryžos. Tam iš minėtos sumos bus atriekta 49 mln. eurų.
Tačiau tai darant bus panaikinti tiesioginiai įvažiavimai į degalines, o verslui tai reiškia tik viena – prarasti klientus, šalies biudžetui – daugiamilijonines įplaukas iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių.
Vertins poveikį verslui
- Vieną skylę toje LAKD aklinoje sienoje pavyko pramušti. Vakar per Vyriausybėje vykusį verslininkų ir valdžios atstovų susitikimą pavyko sutarti, kad LAKD turės atlikti darbą, kurio nesiteikė padaryti – įvertinti, kokį poveikį projektas padarys ūkinei-ekonominei veiklai.
Nors LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas aiškino, kad teisės aktai to daryti neįpareigoja, verslininkai ir Vyriausybės kancleris turėjo kitą nuomonę.
„Projektuojant tokį svarbų kelią būtina įvertinti jo poveikį ūkinei veiklai, pavyzdžiui, kiek mašinų važiuoja į degalines, kiek įsipila degalų, kiek čia važiuoja žemės ūkio technikos.
Jeigu visi vilkikai įvažiuos į jungiamuosius kelius, o taip yra numatyta projekte, vadinasi, bus atvejų, kai 5–10 vilkikų kolona susitiks, tarkim, traktorių, sėjamąją ar kombainą. Kas tada? Eismas sustos – kelias užsikimš“, – aiškino „Emsi“ degalinių tinklo savininkas Antanas Matuiza.
Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, rengiant projektą pritrūko ir dialogo, ir viešumo: „Dabar būtina įvertinti, kokią įtaką šis svarbus projektas daro ūkinei-ekonominei veiklai.
Tai ir akcizų surinkimas, ir valstybės bei verslo gaunama nauda. Šis vertinimas turėjo būti atliktas. Tačiau kažkodėl to nebuvo padaryta, o kartu pritrūko ir užsakovų dialogo su verslu.“
Jo teigimu, sutarta, kad tokios ūkinės analizės imsis Susisiekimo ministerija. Pasak kanclerio, tokiam tyrimui gali prireikti 3–4 mėnesių, bet jis turi būti atliktas.
Bandys dar kartą tartis
40 kilometrų kelio atkarpoje šiuo metu veikia 16 degalinių. Jose prieš įvažiuodami į Lenkiją prisipilti degalų stoja vilkikų vairuotojai.
Šioje atkarpoje bendrovės „Emsi“, „Circle K“ bei „Neste“ turi po dvi degalines, po vieną – „Viada“, „Vakoil“, RV, „Aris“, „Rotada“, „Baltic Petroleum“ ir kitos.
Degalinių daug, nes tai pasienio ruožas, kur itin didelis jų poreikis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis vakar bandė aiškinti, kad degalinių skaičius yra per didelis, todėl neįmanoma joms visoms įrengti tiesioginio įvažiavimo iš magistralės: „Kiekviena degalinė nori atskiro įvažiavimo, bet to neįmanoma padaryti, nes visiems turėtų būti sudarytos vienodos verslo sąlygos.“
Ministras pasiūlė degalinių savininkams patiems sutarti, kurios degalinės turės tiesioginį įvažiavimą, o kurios – ne.
Nors to Lietuvoje ir niekur nėra, R.Masiulio teigimu, jungiamieji keliai abipus magistralės bet kokiu atveju turės būti statomi, nes esą tik jais bus įmanoma patekti į greta esančius žemės sklypus.
Vyriausybės kancleris A.Stončaitis įsitikinęs, kad verslas gali teikti siūlymus, bet patys magistralės užsakovai irgi dar turi padirbėti: „Neturėkime vilčių, kad pasiliks tiek tiesioginių įvažiavimų, kiek dabar degalinių.
Tada būtų ne greitkelis, bet ištisa lėtėjimo ir greitėjimo juosta. Todėl reikia tartis su verslu ir parengti mišrų patekimą į degalines – kaip yra Europos keliuose.“
Susitikimai nutrūko
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė teigė, kad tai valstybinės svarbos kelias, kuris svarbus ir valstybei, ir verslui: „Jei verslui bus blogai, ir valstybei bus blogai. Mes rinkoje esame seniai ir norime pasidalyti patirtimi. Šis kelio ruožas ypač svarbus, nes tai – magistralinis kelias, kuriame 55 proc. automobilių yra sunkusis transportas. Be to, tai pasienio zona, kur labai daug vilkikų stoja įsipilti degalų.
Mūsų asociacijos nariams ten priklauso septynios degalinės, į kurias kasdien įvažiuoja apie 1300 vilkikų.
Jei į degalines bus galima patekti tik per jungiamuosius kelius, gero nelauk. Eismo saugumas tokiu atveju nebus užtikrintas. O kam tada automagistralė?“
Be to, sunkvežimiams labai svarbu, kad būtų patogu įvažiuoti į degalines. Kitu atveju jie degalus pilsis Lenkijoje.
Apskaičiuota, kad taip gali būti prarasta 40–50 proc. klientų, o tai – ir susitraukęs degalų pardavimas, ir nesumokėti mokesčiai valstybei.
„Todėl ir siūlome padaryti patogius įvažiavimus į degalines, nenaikinant jungiamųjų kelių – jie turi būti skirti kitiems eismo dalyviams“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, degalinių verslo atstovai savo nuomones dėl projekto siūlė nuolat, nuo pat projektavimo pradžios 2016-aisiais: „Buvo parengti šeši projekto variantai, iš jų vieną suderinome – su jungiamaisiais keliais ir tiesioginiu įvažiavimu į degalines. Jis mums tiko.
Bet po to susitikimai nutrūko, o kai šiemet įsiprašėme aptarti esančio projekto būklės, tada ir paaiškėjo, kad jis parengtas toks, kur įvažiavimas į visas degalines įmanomas tik iš jungiamųjų kelių. Tai nebus priimtina sunkiajam transportui.“
Paliko projekto klaidų
Verslininkų patirtis liudija ir tai, kad net ir pripažinusi projektavimo klaidas LAKD neskuba jų ištaisyti.
Pasak degalinių tinklą valdančios bendrovės „Stateta“ vadovo Karolio Stasiukyno, klaidos, kurios buvo padarytos projektuojant ankstesnę magistralės atkarpą nuo Kauno iki Marijampolės, vis dar nėra taisomos – sprendimai vilkinami jau trejus metus.
Tiek laiko greta magistralės esančiame jo žemės sklype, nuo Marijampolės nutolusiame vos septynis kilometrus, įsikūrę verslininkai kasdien sukaria daug ilgesnį kelią.
Sklype veikia servisas ir sunkvežimių plovykla, „Hesburger“ užkandinė, „Stateta“ degalinė, viešbutis „Grįžulo ratai“ – visi jų darbuotojai negali į darbą patekti jungiamuoju keliu, nes jis tiesiog nebaigtas tiesti – liko 335 metrai bekelės, jungiančios senąjį plentą su verslo teritorija.
„Rekonstruojant magistralę iš Kauno pusės, nuo Sasnavos palei ją einantis vietiniam eismui skirtas jungiamasis kelias tiesiog nutrūksta ties mano žemės riba. Tai – projektavimo klaida, ją Kelių direkcija pripažino, bet netaiso“, – kalbėjo K.Stasiukynas.
Kratosi įsipareigojimų
LAKD neneigia – ji valstybinės reikšmės keliui nusavino per mažai žemės. Tačiau sutikusi, kad tai – projekto klaida, iškėlė dvi sąlygas, kurias įvykdžius įsipareigojo skirti finansavimą.
Prieš trejus metus surašytame rašte Kelių direkcija patikino, kad „naujas jungiamasis kelias vietiniam eismui per „Statetos“ degalinės teritoriją iki vietinės reikšmės kelio – Lakštingalų gatvės Kantiškių kaime – gali būti tiesiamas, jei degalinės žemės sklype bus numatytas kelio servitutas, o šio kelio statybos užsakovė bus Marijampolės savivaldybės administracija.
Tokiu būdu atsirastų galimybė skirti tikslinių lėšų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP). O statybos darbai galėtų būti atliekami kartu su kelio Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcija.“
„Aš viską padariau – suformavau savo sklypą, nustačiau jame kelio servitutą, savivaldybės administracija sutiko tapti užsakove.
Tačiau dabar LAKD aiškina, kad pasikeitė teisės aktai – KPPP lėšų naudojimo tvarka.
Ir kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui nėra jokių garantijų, jog bus skiriama lėšų jungiamajam keliui užbaigti“, – teigė K.Stasiukynas.
Vakar per pasitarimą Vyriausybėje R.Masiulis galiausiai pripažino, kad padarytos klaidos turėtų būti taisomos.
