Naujienų agentūra BNS pateikia 20 aktualesnių G.Nausėdos citatų, pasakytų per pastarąjį dvidešimtmetį.
Apie orios „Sodros“ pensijos tikimybę. „Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems. Tai nepaprastai svarbu, sakyčiau, būtų tiesiog nusikalstama žmonėms sukelti iliuzijas, kad jie turės finansine prasme normalią senatvę pasikliaudami „Sodra“. Tai tiesiog baisus žmonių mulkinimas ir apgaudinėjimas“ (2017 metų balandis).
Apie D. Trumpo pergalę JAV rinkimuose. „Šiuo atveju daug kas priklausys nuo naujai išrinkto prezidento pasisakymų, kaip jis elgsis dabar, kai yra jam atiduodamas valdžios skeptras. Bet kuriuo atveju bus matyti dvi valstybių grupės – tai valstybės, kurios jausis labiau pažeidžiamos. Prie šių valstybių tenka priskirti visą Rytų Europą, tarp jos ir Baltijos šalis. Ko gero, galima būtų sakyti, kad visa Europos Sąjunga jausis labiau pažeidžiama“ (2016 metų lapkritis).
Apie „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą. „Pirma, Eligijus Masiulis nukėlė mus į gūdžius viduramžius Italijoje, kuomet pirmieji bankai jau buvo susikūrę, tačiau kas yra bankinis pavedimas ir negrynieji, dar niekas nežinojo.
(...) Kaip čia taip atsitinka, kad Lietuvos žmonių indėliai bankuose kasmet didėja septynmyliais žingsniais, nors palūkanos už juos yra nulinės, tačiau politikai tiesiog negali pakęsti sąskaitinių pinigų ir apsikaišioja spintas, butelius ir viską, kas turi talpos, grynaisiais? Prieš kurį laiką koldūnų žinovas Petras Gražulis, dabar E. Masiulis. Na, koks gi jis liberalas, tiesiog ultrakonservatorius, kitaip nepavadinsi...“ (2016 metų rugsėjis).
Apie euro naudą. „Dabar reikia kantrybės ir palūkėti 3-5 metus, kuomet mes tikrai apčiuopiamai pamatysime ir pajausime euro įvedimo teigiamas pasekmes ir tapsime galingos bendrosios valiutos zonos nare ir būsime mažiau pažeidžiami iš išorės kai kurių galimai nedraugiškų valstybių“ (2014 metų liepa).
Apie eurą ir NT. „Nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą šiuo metu palaiko ne tik ekonominiai, bet ir psichologiniai veiksniai. Tiek verslas, tiek gyventojai tikisi, kad įvedus eurą daugelis prekių, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, pabrangs, todėl bando sužaisti būsimu kainų didėjimu. Vis dėlto neabejotina, kad įvedus eurą tokie lūkesčiai subliūkš ir euforija baigsis, nes ji neturi jokio realaus pagrindo“ (2014 metų balandis).
Apie prezidentės D.Grybauskaitės metinę kalbą. „Kai kuriose vietose norėjosi tam tikrų pasiūlymų arba bent jau tam tikros veiklos krypčių, kur tą veiklą būtų galima pagerinti. Tai turiu omenyje, kalbėdamas tiek apie regioninę atskirtį, tiek apie mokesčių nesurinkimą. Ypač mokesčių surinkimo srityje trūksta geros analizės, kodėl kai kurios bėdos, konkrečiau, pridėtinės vertės mokesčio nesurinkimas, Lietuvoje egzistuoja jau gana ilgą laiką ir niekaip nepavyksta šitos problemos išspręsti“ (2014 netų kovas).
Apie bitkoinus. „Bitkoinai yra įdomus dalykas. Nesutikčiau, kad jie nesukelia galimybių gerai užsidirbti per trumpą laiką. Tai – ideali priemonė spekuliuoti. Ši naujovė jaudina protus ir spekuliuojančiuosius. Tačiau kol kas kaip rimtos alternatyvos klasikiniams pinigams bitkoinų netraktuočiau“ (2013 metų gruodis).
Apie euro įtaką kainoms. „Euras galbūt nepraturtins nei mūsų žmonių, nei įmonių iš karto, tačiau kai kuriuos dalykus jis atpigins. Labai gerai, kad buvo pastebėta, kad tai toli gražu nėra tik euro konvertavimo išlaidos, kurios atkrenta ir bus bankų netektis. Antras svarbus aspektas – mūsų tarptautiniai pavedimai tikrai labai ženkliai turėtų atpigti, ir šiuo metu jie tikrai yra brangūs“ (2013 metų spalis).
Apie per krizę sumažintų biudžetininkų atlyginimų atstatymą. „Klausimas būtų, kaip galima nenusižengiant Fiskalinės drausmės įstatymui, paimti ir padidinti valstybės tarnautojų atlyginimus ir čia pat pasiskolinti?
Mano nuomone, tai įmanoma padaryti, tik ieškant kitose lentynėlėse pinigų, ten nukarpant, atpalaiduojant reikalingą pinigų sumą ir tik tokiu būdu galima tuos atlyginimus atstatyti, tad diskusija yra visiškai tuščia nuo pat pradžios, kadangi tai suponuoja visišką teisinį nihilizmą, nes įstatymas negalioja“ (2013 metų rugsėjis).
Apie emigraciją. „Aš nesutikčiau su apibūdinimu, kad emigracija iš esmės skatina negalėjimas įsigyti būsto. Tikrai taip nėra. Emigraciją skatina negalėjimas rasti darbo, kuris užtikrintų normalų, orų pragyvenimą.
Visi kiti dalykai yra išvestiniai. Ar žmogus, turėdamas darbą, uždirbdamas, jau galvoja apie nuosavą būstą? Gal jis galvoja apie nuomą kurį laiką. Bet tikrai ne viskas aukštyn kojom: būsto negaliu įsigyti, išvažiuoju. Ne, pirmiausiai kalbėkime apie darbą. Jeigu yra darbo, yra pajamos, visa kita atsiranda savaime“ (2011 metų birželis).
Apie NT mokestį ir NPD didinimą. „Toks progresiškumas, mano nuomone, nepadarytų didžiulės žalos Lietuvos investiciniam patrauklumui ir verslo konkurencingumui.
Aš pasisakyčiau prieš progresinių tarifų įvedimą, kadangi manau, kad tam tikri rezervai pasiekti didesnį apmokestinimo progresyvumą yra ir reguliuojant minėtą neapmokestinamąjį pajamų dydį“ (2011 metų kovas).
Apie skolinimąsi iš TVF per krizę. „Manyčiau, kad kuo greičiau mes kreipsimės į TVF, tuo geriau mums bus patiems. Manau, kad garantijos iš Tarptautinio valiutos fondo ir gebėjimas užsitikrinti kredito liniją, kurią mes galime panaudoti 100 proc., ar 50 proc., ar 20 proc., vien šitas faktas galėtų teigiamai atsiliepti mūsų pajėgumui ir galimybėms skolintis ir privačioje rinkoje“ (2009 metų kovas).
Apie per krizę sumažintų pensijų grąžinimą. „Kompensavimas vienokia ar kitokia forma tikrai įvyks. Ekonomikai atsigavus būtų netgi, švelniai tariant, labai neteisinga laikyti socialiai labiausiai pažeidžiamas grupes toli nuo to didėjančio ekonomikos gėrybių stalo“ (2009 metų gruodis).
Apie valstybės išlaidų mažinimą. „Reikia svarstyti klausimus ne blaškantis ir mėginant kiekvieną kartą iš naujo eksperimentuoti, o žiūrėti, kuriose situacijose, kuriose vietose mes dar galime rasti tam tikrų rezervų. Mokesčių tarifų didinime aš rezervų nebematau, nes bijau, kad bet koks tolesnis mokesčių didinimas duos tik nuviliantį rezultatą, kadangi m metųes nesurinksime to, ką mes ant popieriaus aritmetiškai suskaičiavome“ (2009 metų birželis).
Apie Skandinavijos bankus. „Iš tikrųjų Skandinavijos bankai vis dar finansuoja mūsų ūkio plėtrą. Ir tikrai skamba kaip nesusipratimas teiginiai, kad Skandinavijos bankai išveža pinigus iš Baltijos valstybių.
Kiek man žinoma ir kiek aš prisimenu, per tą laiką, kiek buvo uždirbami pelnai, Skandinavijos bankų jie nebuvo išmokami kaip dividendai ir nebuvo repatrijuojami į tas valstybes, jie likdavo mūsų bankų sistemoje“ (2009 metų sausis).
Apie nepopuliarius A.Kubiliaus Vyriausybės sprendimus. „Kalbant apie naują Vyriausybę, per pirmuosius dvejus metus drastiškai smuks ir A.Kubiliaus, ir visų kitų reformas įgyvendinančių politikų populiarumas. Tačiau kitą kadencijos pusę žmonės turės laiko suvokti, jog tai, kas buvo daroma, buvo teisinga ir pagaliau davė laukiamų rezultatų“ (2008 metų lapkritis).
Apie infliacijos pažabojimą. „Kokį infliaciją stabdantį veiksmą per pastaruosius metus galėtume prisiminti? Aš neprisimenu nė vieno. Manau, jų nesulauksime ne tik šiais, bet ir kitais metais. Visi laukia, kad kainos kils, ir reikalauja didinti atlyginimus ne dėl išaugusio darbo našumo, o tik perkamajai galiai palaikyti. Tada ir įsisuka infliacijos spiralė“ (2008 metų liepa).
Apie lito devalvavimą. „Svarbu ir tai, kad vieną kartą devalvavus litą, būtų sukurtas precedentas, kad tai gali būti bet kada pakartota ir suprastėtų šalies įvaizdis, pablogėtų šalies kreditų reitingai“ (2007 metų lapkritis).
Apie priartėjimą prie ES ekonomikos vidurkio. „Toks priartėjimas yra visiškai realus, Lietuva turi visas prielaidas išlaikyti vienus sparčiausių ekonomikos augimo tempų ES. Svarbiausia, kad nepapultume į netinkamu ekonominių procesų valdymu savo pačių susikurtas duobes“ (2005 metų balandis).
Apie 1998 metų finansų krizės požymius Lietuvoje. „Kol kas nėra jokio pagrindo teigti, kad litas yra pervertintas. Nei pagal perkamosios galios paritetą, palyginti su JAV doleriu, nei su palyginti realiu efektyviojo lito kurso indeksu“ (1998 metų balandis).
