Anot „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“, Lietuvos bankas pripažįsta, kad komerciniai bankai pernelyg suvaržė paskolas verslui ir tai jau dabar slopina Lietuvos augimą.
Vilniuje veikia bendrovė „Bod Group“, kuri prieš 10 metų pirmoji Europoje pradėjo gaminti modulius saulės jėgainėms. Įranga įmonėje automatizuota ir nuolatos atnaujinama. Tačiau „Bod Group“ Vidmantas Janulevičius, įmonės vadovas, sakė, kad netgi jiems, tokiai stambiai bendrovei, sunku planuoti investicijas, mat dabar labai sudėtinga gauti banko paskolą
„Šiandien dienai, ačiū dievui, neturim banko paskolų. O gal gaila, kad neturim banko paskolų, niekas nežino, kas yra geriau. Bet kai pinigų reikia, dažniausiai būna sudėtinga pasiskolinti.
Tie, kurie veikia Vilniuje, dar gali įkeisti nekilnojamąjį turtą, o regionuose bankai tiesiog nepriima“, – kalbėjo „Bod Group“ valdybos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas V.Janulevičius.
Anot Aleksandro Izgorodino, „SME Finance“ ekonomisto, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal įmonių aktyvumą pagal kreipimąsi į bankus. Bet esame gale pagal tai, kiek įmonių tokias paskolas, kokių norėjo, gavo. Pagal atmestų paraiškų kiekį esame pirmoje vietoje.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad jau nuo kitų metų Lietuvos ekonomika pradės sparčiai lėtėti.
Dalis ekonomistų svarsto, kad Lietuvai gresia stagnacija – mūsų šalis nebespės augti taip pat sparčiai, kaip kaimyninės ar Vakarų Europos šalys. Tokią grėsmę mato ir Finansų ministras.
„Rizika užstrigti vidutinių pajamų spąstuose tikrai egzistuoja. Turime dėti visas pastangas, kad ekonomikos augimo pagreitis išliktų“, – teigė Finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot pramonininkų, būtent dėl to įmonėms, kad pramonė nesustotų, dabar ir reikia paramos, kad galėtų plėstis ir pasiruošti galimiems sunkumams ateityje. Mat, pasak V.Janulevičiaus, pramonė buvo tas variklis, kuris ištraukė Lietuvą 2009 metų krizėje.
„Bankai sako, kad dėl praėjusios krizės pamokų dabar paskolos ir duodamos tik toms įmonėms, kurių planai pagrįsti ir apskaičiuoti“, – teigė „Bod Group“ valdybos pirmininkas.
„Esame pastebėję sektorius, kurių finansavimas gali mažėti dėl labai objektyvių priežasčių. Vienas tokių – nekilnojamojo turto plėtros sektorius. Jis pernai, užpernai stipriai augo. Vien Vilniuje pristatyta 4,5 tūkst. butų į sandėlį, jie neparduoti. Normalu, kad kai kurie sektoriai labai plėtėsi anksčiau. Dabar ateina ciklas, kai plėtra gali būti sumažėjusi“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Lietuvos bankas sako, kad bankai pernelyg suvaržė paskolas verslui, ir tai jau dabar slopina Lietuvos ūkio augimą.
Anot Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus viršininko Jokūbo Makarevičiaus,
2018 m. naujų paskolų verslui suteikta apie ketvirtadaliu mažiau nei 2017 metais. Panašios tendencijos tęsiasi šiuo metu.
„Visiškai pritariu, kad riekia plėstis tvariai, bet kol kas įmonių kreditavimas atsilieka nuo bendro ekonomikos augimo ir iš esmės galėtų prisidėti prie to augimo labiau. Palyginus su 2017 metais, būtent smulkiesiems verslams bankai teikia mažiausiai naujų paskolų“, – sakė J.Makarevičius.
Verslo atstovai prašo valdžios keisti įstatymus, kad paskolas įmonėms galėtų duoti ne tik bankai,bet, pavyzdžiui, ir draudimo bendrovės, įvairūs fondai. Lietuvos bankas aiškina, kad verslas jau dabar turi pakankamai priemonių skolintis ir be bankų, tačiau tuo nesinaudoja.
„Pats verslas nelabai aktyviai leidžia obligacijas, tai yra, skolinasi kitais šaltiniais, ir gal būtent tai slopina pačių fondų motyvaciją skolinti – pirkti tų įmonių obligacijas, nes tiesiog nėra ką pirkti“, – komentavo Lietuvos banko atstovas.
Šiuo metu per 80 proc. paskolų Lietuvoje yra išdavę trys bankai. Centrinis bankas neslepia, kad bankų koncentracija Lietuvoje yra didelė, todėl ir konkurencijos trūksta.
