Kaitriomis vasaros dienomis svarbu organizme palaikyti pakankamą skysčių kiekį. Medikai bei mitybos specialistai rekomenduoja per parą išgerti mažiausiai litrą vandens, tačiau ne visada pavyksta su savimi jo nešiotis. Tokiose situacijose gelbsti viešose miestų vietose dygstančios lauko gertuvės.
Lauko gertuvės pasiteisino
Geriamojo vandens fontanėliai ypač pasiteisino Dzūkijos sostinėje. Iki šių metų Alytuje atsigaivinti vandeniu buvo galima iš keturių tokių gertuvių, esančių Žaliojoje ir A. Baranausko gatvėse, Senamiesčio skvere bei Rotušės aikštėje, o šiais metais penktoji gertuvė įrengta Jaunimo parke.
„Praėjusiais metais šiltojo sezono metu iš viso buvo suvartota apie 15 kubinių metrų geriamojo vandens iš šių keturių fontanėlių. Matydami, kad tokia paslauga miestiečiams bei miesto svečiams reikalinga, nusprendėme įrengti dar vieną“, – sako Rasa Lukšienė, „Dzūkijos vandenų“ bendrojo skyriaus vadovė.
Jos teigimu, naujos vandens gertuvės vieta pasirinkta dėl parko traukos. „Jaunimo parkas daug žmonių pritraukia ne tik gražiai tvarkoma aplinka, bet ir šiuolaikiška infrastruktūra aktyviam laiko leidimui. Spėjame, kad naujai pastatytoje gertuvėje bus sunaudota dar apie 10 kubinių metrų geriamojo vandens“, – tikina R. Lukšienė.
Sostinėje fontanėlių daugės
Vilniuje trys „Vilniaus vandenų“ vandens fontanėliai kone metus gaivina Vingio parko lankytojus. Anot įmonės Komunikacijos vadovo Mindaugo Linkaičio, fontanėliai itin populiarūs, todėl viešosiose miesto vietose planuojama įrengti dar kelis, o vėliau viskas priklausys nuo poreikio.
Be to, „Vilniaus vandenys“ siūlo įrengti geriamojo vandens fontanėlius uždarose patalpose – verslo centruose, ligoninėse, mokyklose, kavinėse ar kitur, kur yra galimybė tiekti vandenį. Šiuo metu Vilniuje tokie vidaus fontanėliai yra įrengti penkiose miesto mokyklose.
„Norime paskatinti visus gerti vandenį iš čiaupo ir taip tausoti gamtą, nenaudoti vienkartinių plastikinių buteliukų. Toli gražu ne visos pasaulio šalys turi prabangą gerti švarų, sveiką vandenį tiesiai iš čiaupo savo namuose ar viešose vietose, todėl šia galimybe turime naudotis“, – teigia M. Linkaitis.
Gertuvių sostinėje taip pat galima rasti prie Vilniaus rotušės, Lukiškių aikštėje, Bernardinų sode, Žirmūnų bei Valakupių paplūdimiuose.
Investicija į aplinką
Įrengti vieną tokį fontanėlį įmonei kainuoja nuo 5 tūkst. tūkstančių eurų, mat tokie fontanėliai Europoje nėra gaminami – juos reikia siųstis iš Jungtinių Valstijų. Tokių gertuvių išlaikymas nėra labai brangus: modernūs fontanėliai yra sąlyginai atsparūs gadinimams, o toks modelis, kai vanduo bėga tik paspaudus mygtuką, neleidžia juo piktnaudžiauti.
Be to, šiuolaikiniai fontanėliai turi po tris kranelius skirtinguose aukščiuose, todėl yra draugiški ir gamtai – iš jų gali atsigerti ne tik pėstieji ar dviratininkai, bet ir gyvūnai. „Dzūkijos vandenų“ atstovė R. Lukšienė sako, kad net jei finansinės naudos įmonei tokios gertuvės ir neatneša, tai vis vien yra puiki investicija į aplinką bei dovana miestiečiams, kuri atsiperka netiesiogiai.
„Vandens gertuvės leidžia tausoti aplinką: esant galimybei prisipilti vandens viešose vietose, žmonės mažiau perka vandens vienkartiniuose plastikiniuose plastiko buteliukuose, tad jų ir išmetama mažiau. Tai matoma plika akimi. O ir vanduo iš gertuvių kur kas šviežesnis už tą, kuris buteliuose jau kurį laiką pabuvo“, – tvirtina R. Lukšienė.
Ji skaičiuoja, kad vienas išnaudotas kubinis metras vandens leidžia išvengti 500 pusės litro talpos plastikinių vienkartinių buteliukų. Tai reiškia, kad praėjusiais metais Alytuje nupirkta apie 30 tūkst. vienkartinių buteliukų mažiau.
Šiuo metu panašios lauko gertuvės veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Jonavoje, Plungėje ir kituose šalies miestuose, o Birštone bei Druskininkuose galima rasti mineralinio vandens biuvečių. Panašią biuvetę planuojama atstatyti ir Palangoje, Basanavičiaus gatvėje.
