Dosniausia Rusijoje praėjusiais metais buvo bendrovė „Norilskij nikel“, kurią valdo oligarchas Vladimiras Potaninas, o nedidelę akcijų dalį turi ir Romanas Abramovičius.
Šios kompanijos aukščiausio lygio vadovams praėjusiais metais buvo sumokėtos didžiausios premijos – 23 asmenys pasidalijo 6,8 mlrd. rublių (94 milijonus eurų).
Padalijus iš darbo dienų išeina daugiau negu po milijoną už kiekvieną dieną.
Leido mokėti daugiau
Tačiau pirmąją vietą šiuo atžvilgiu užėmusi „Norilskij nikel“ buvo vienintelė privati bendrovė tokių kompanijų penketuke.
Likusios keturios, kurios savo vadovams nepagailėjo milžiniškų premijų, yra bent iš dalies valdomos valstybės.
„Forbes“ duomenimis, 18 banko „Sberbank“ vadovų buvo pamaloninti bendra 4,4 mlrd. rublių (60,1 mln. eurų) išmoka.
„Gazprom“ ir „Rosneft“ viršūnėlėje – po 17 žmonių. Kiekvienos iš jų vadovybei už praėjusius metus buvo skirta 4,3 mlrd. rublių (59,9 mln. eurų) premijų.
Neliko nuskriausta ir banko VTB grietinėlė, nors pinigai buvo šiek tiek kuklesni – 24 žmonės pasidalijo 3,7 mlrd. rublių (51,2 mln. eurų).
Šioms sumoms iš anksto buvo pritarusios bendrovių stebėtojų tarybos.
Jos savo ruožtu rėmėsi vyriausybės nurodymais leisti padidinti premijas 10–12 proc., palyginti su 2017 metų išmokomis.
Nelygybė toliau auga
„Forbes“ paskelbus tokius duomenis liūdnokai nuskambėjo Rusijos statistikos tarnybos pranešimas, kad šių metų pirmąjį ketvirtį realiosios šalies gyventojų pajamos, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu, sumažėjo dar 2,3 proc.
Toks nuosmukis tęsiasi jau šeštus metus iš eilės. Tiesa, atlyginimai ir pensijos Rusijoje auga, bet kainos – irgi.
Pasak Paryžiaus ekonomikos mokyklos tyrėjų, kasmet skelbiančių pasaulinius turtinės nelygybės duomenis, 1989 metais šalyje, kuri dar buvo Sovietų Sąjungos dalis, vienas procentas turtingiausių rusų kontroliavo apie 6 proc. viso šalies turto.
2010 metais šis rodiklis pasistiebė iki 22 proc. ir nuo to laiko dar ūgtelėjo.
Šiek tiek kitokią skaičiavimo metodiką taikantis „Credit Suisse“ bankas irgi tvirtina, kad Rusijoje turtingėja tik turtingieji arba esantys arčiau valdžios.
Anot jo analitikų, 71 procentą šalies turto valdo vos 5 proc. jos gyventojų.
Muziejus muziejui nelygu
Beje, Rusijoje nebūtina būti bankininku arba naftininku, kad užsitikrintum sotų gyvenimą.
Svarbiausia – atsidurti kuo arčiau Kremliaus tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Antai agentūra „Interfax“ neseniai paskelbė intriguojančią statistiką apie kultūros darbuotojų uždarbius. Pasirodo, iš visų šios srities įstaigų vadovų daugiausia uždirba Maskvos Kremliaus muziejaus direktorė Jelena Gagarina, pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino duktė.
Moteriai praėjusiais metais kas mėnesį buvo mokama po 1,2 mln. rublių (16,6 tūkst. eurų) alga.
Palyginti su korporacijų vadovais, suma gal ir ne pati įspūdingiausia, tačiau likę jai už nugaros turėjo tenkintis gerokai menkesniais atlyginimais: prestižinio Ermitažo muziejaus generalinis direktorius Michailas Piotrovskis uždirbo po 733 tūkst. rublių (10,14 tūkst. eurų), o Tretjakovo galerijos vadovė Zelfira Tregulova – po 719 tūkst. rublių (9,95 tūkst. eurų) kas mėnesį.
