Planuojama, kad šis objektas savo veiklą pradės 2020 metų pirmą pusmetį ir pagamins apie 40 proc. Kaunui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie 170 GWh elektros energijos, kuri bus tiekiama į Lietuvos nacionalinį elektros energijos perdavimo tinklą.
Kogeneracinės jėgainės statybvietėje šiuo metu dirba rangovų organizacijos iš beveik visos Europos. Statybvietės durys yra taip pat atviros besidomintiems ir siekiantiems iš šių statybų pasisemti žinių ar įkvėpimo ateities projektams.
Rangovai susilaukia daugybės inžinierių bendruomenės užklausų apsilankyti statybų aikštelėje ir juos kviečia statybų procesą stebėti gyvai. Lietuvos inžinieriai įvardija šią jėgainę kaip netradicinį statybų objektą su nestandartiniais konstrukciniais sprendimais ir teigia, kad tokio sudėtingumo statybas išvysti tenka labai retai.
„Tai yra unikalus objektas, įdomus visiems statybos inžinieriams. Jėgainės statybai naudojamos pažangiausios technologijos, unikalūs inžineriniai sprendimai. Statybų aikštelės dydis, skirtingų disciplinų koncentracija ir joje dirbančių žmonių įvairovė taip pat palieka neišdildomą įspūdį“, – sako Panevėžio statybos tresto technikos direktorius Vidas Šilinskas.
Kauno kogeneracinės jėgainės statybvietė yra atvira ir studentams, kurie stebėdami Lietuvai neįprastos apimties statybas turi galimybę pasisemti išskirtinių žinių bei patirties.
„Kaip inžinerijos studentui man labai įdomu stebėti dinamiškus statybos darbus – kas dieną statybų aikštelėje viskas keičiasi. Tai yra įspūdingų gabaritų objektas. Kartą teko stebėti, kaip kranas kėlė 50-ies tonų masės rezervuarą. Tai tiesiog neįtikėtina“, – įspūdžiais dalinasi Kauno technologijos universiteto Statybos inžinerijos studentas Valdas Paulius.
Šalia Kauno statoma jėgainė užtikrins, kad kasmet Kauno regione 200 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių atliekų būtų racionaliai sutvarkomos ir paverčiamos elektros bei šilumos energija, vietoje jų „palaidojimo“ sąvartynuose – kogeneracinė jėgainė pagamins net 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos ir apie 170 GWh elektros energijos.
„Jėgainėje diegiamos moderniausios technologijos: atliekų vertimo į energiją, dūmų valymo ir kita įranga, kuri užtikrins maksimalų efektyvumą, padės spręsti atliekų sutvarkymo bei taršos mažinimo problemas. Šis projektas yra svarbus Lietuvos laimėjimas, nes leidžia mums būti pažangių valstybių – kaip Vokietija, Švedija, Danija, Suomija – gretose“, – teigia Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas.
LR Vyriausybė dar 2014 metais pripažino Kauno kogeneracinę jėgainę valstybei svarbiu ekonominiu projektu – šis objektas reikšmingai prisidės prie Lietuvos aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo, pigesnės šilumos gamybos ir energetinės nepriklausomybės.
