Plastikinių pirkinių maišelių išėmimas iš prekybos – vienas iš daugelio prekybos tinklo žingsnių, kuriais siekiama sumažinti plastiko vartojimą. Vykdydama visos „Schwarz“ grupės mastu įgyvendinamą 360 laipsnių plastiko mažinimo strategiją, „Lidl Lietuva“ taip pat yra užsibrėžusi iki 2019 m. pabaigos savo asortimente esančius vienkartinius plastiko gaminius (tokius kaip vienkartiniai indai, įrankiai ir šiaudeliai) pakeisti gaminiais iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų.
Be to, kompanija įsipareigoja iki 2025 m. sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti 20 proc. bei užtikrinti, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbimui.
Maišelių neliks pamažu
Aplinką tausojantys pokyčiai neįvyks per naktį: pasak prekybos tinklo atstovų, plastikinių maišelių bus atsisakoma palaipsniui, prekyboje visai jų neliks tik iki 2019 m. pabaigos.
Šiuo metu „Lidl Lietuva“ prekiauja trijų rūšių vienkartiniais plastikiniais maišeliais, jie bus palaipsniui išimami iš prekybos nuo trečio šių metų ketvirčio, o metų pabaigoje maišelių asortimentas bus papildytas nauju popieriniu pirkinių krepšeliu. Prekybos tinklo parduodami dviejų rūšių daugkartiniai pirkinių krepšeliai, popierinis pirkinių krepšelis bei specialus daugkartinis krepšelis šaldytiems produktams ir toliau išliks prekyboje.
„Mums rūpi tiek mūsų pirkėjai, tiek ir aplinka, kurioje gyvename. „Lidl“ tokią vienkartinių pirkinių maišelių atsisakymo praktiką jau sėkmingai įgyvendino keliose valstybėse, šie pavyzdžiai įkvepia atsakingą vartojimą skatinti ir Lietuvoje, todėl kryptingai einame pokyčių link“, – teigia „Lidl Lietuva“ Pirkimų tarnybos vadovas Wojciechas Grohnas.
Pasak W. Grohno, tokie pokyčiai naudos atneš ne tik gamtai, bet ir kasdieniam gyvenimui – stalčių, spintelę ar maišelį plastikiniams maišeliams turbūt atrastume kone visuose namuose. „Šiandieninė visuomenė yra sąmoninga ir galvojanti ne tik apie šią akimirką, bet ir apie ateitį. Tikime, kad lietuviai šiems nedideliems, tačiau reikšmingiems pokyčiams yra pasirengę. Suprantame, kad įpročiams keisti reikia ir laiko, ir pastangų, todėl plastiko maišelių parduotuvėse neliks palaipsniui“, – teigia W. Grohnas.
Lietuviai vis atsakingiau žiūri į aplinką
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos užsakymu kasmet vykdomos Lietuvos gyventojų apklausos apie atliekų tvarkymą. 2018 m. duomenys rodo, kad gyventojų pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema auga: visas atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo nuo 40 proc. iki 47 proc., o visai atliekų nerūšiuojančių gyventojų skaičius sumažėjo nuo 27 proc. iki 18 proc.
Anot Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistės Linos Valintėlės, augantis rūšiuojančių gyventojų skaičius rodo, kad tiek ministerijos, tiek verslų, tiek švietimo įstaigų įdirbis nenueina veltui – vartotojų supratimas auga, o įpročiai keičiasi: „Daugelyje švietimo įstaigų aplinkosaugos klausimai integruoti į mokymo planus. Tiek ikimokyklinio amžiaus vaikai, tiek mokiniai noriai dalyvauja įvairiose akcijose, pamokų metu siuva daugkartinius pirkinių maišelius, o vienkartinius gėrimų indelius pakeitė daugkartiniais – auga aplinkai draugiška karta. Kartu su prekybininkais taip pat vykdomos įvairios kampanijos, skatinančios plastikinius maišelius pakeisti tvaresniais. Visa tai padeda formuoti gyventojų požiūrį į plastiko vartojimą.
Plastikinį maišelį gali pakeisti ir popierinis, ir medžiaginis maišelis, ir kartoninė dėžė – svarbiausia ne drausti, o pasiūlyti gyventojams alternatyvių galimybių.“
Plastikas yra šimtmečius
L. Valintėlė prideda, kad siekiant pokyčio itin svarbi ir edukacinė dalis.
„Lengvieji plastikiniai maišeliai patenka tarp dešimties vienkartinių plastikinių gaminių, dažniausiai randamų Europos paplūdimiuose. Nepaisant plastiko naudos šiuolaikinėje visuomenėje, dėl trumpo savo naudojimo ciklo (t.y. greito virtimo dažniausiai neperdirbamomis atiekomis) jis turi didelį neigiamą poveikį aplinkai – kasmet į vandenynus patenka net iki 13 mln. tonų plastiko, t.y. net iki 4 % viso per metus pasaulyje pagaminto plastiko2“, – gąsdinančius skaičius vardija Atliekų politikos grupės vyr. specialistė.
Jai pritaria ir Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė – pasak jos, plastiko gaminių vartojimas šiuo metu yra viena opiausių aplinkosaugos problemų: „Pagrindinė plastikinių maišeliams gaminti naudojama medžiaga – polietilenas – niekada visiškai nesuyra. Išmesti maišeliai suyra į vis mažesnes nuodingas skiauteles. Patekusios į atvirą aplinką jos užteršia dirvožemį ir gruntinius vandenis – tai gali trukti nuo 400 iki 1000 metų.
Patekęs į vandenyną plastikas užteršia visą mitybos grandinę – per vandenį užteršia žuvis, po to jas suėdusius paukščius ar kitus žinduolius ir, galiausiai, patenka ant mūsų stalo. Jei vienas plastiko butelis patenka į vandenyną, jis suyra iki tokių smulkių dalelių, kad jos pasklinda ir užteršia 1,5 kilometro paplūdimio ruožą“, – pasakoja I. Budraitė.
Anot jos, didžiausia kliūtis būti draugiškesniems aplinkai yra neteisingas įsitikinimas, kad asmeninės pastangos – ypač toks mažas veiksmas kaip plastikinių maišelių atsisakymas – yra per menkos, kad pakeistų bendrą padėtį.
„Siekdami sumažinti plastikinių maišelių vartojimą, turime diegti kompleksines priemones, tačiau pradėti reikia nuo visuomenės sąmoningumo ugdymo. Tam, kad būtų pasiekti reikšmingi pokyčiai, turime pasiūlyti patogią ir vartotojui prieinamą alternatyvą. Plastikiniai maišeliai turi būti keičiami į daugkartinio naudojimo ar bent jau popierinius maišelius. „Lidl“ pavyzdys – puikus žingsnis švaresnės ir sveikesnės aplinkos link“, – teigia I. Budraitė.
