Rusai statybų okupuotame pusiasalyje nenutraukia – ten ir toliau tiesiami keliai, dujotiekiai, statomos elektrinės ir ligoninės.
Kad būtų įmanoma nusakyti tikslią objekto kainą, „Forbes“ vadovavosi jau sudarytais sandoriais, kuriuose numatyta galutinė vertė, ir faktiškai atliktais pervedimais, įtraukė ir valstybės subsidijas, bankų paskolas, privačių kompanijų įnašus.
Kadangi Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje nurodyta, koks finansavimas turėtų būti iki 2022 metų, įsisavinamos sumos gali skirtis nuo numatyto skirti finansavimo. Minėtoje programoje – daugiau nei 800 objektų, kuriems numatytas finansavimas – daugiau nei 900 mlrd. rublių (12,23 mlrd. eurų).
Kerčės tiltas, 241,7 mlrd. rublių (3,28 mlrd. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas 2014-2019 metais: 227,8 mlrd. Rublių (3,09 mlrd. eurų)
Įsisavinta suma: 241,7 mlrd. rublių (3,28 mlrd. eurų)
Vykdytojas: „Strojgazmontaž“
Kerčės tiltas – vienas ambicingiausių projektų šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Šis tiltas – ilgiausias Europoje, tačiau nutiestas seismiškai aktyvioje zonoje. Vadinasi, kelti ypatingi reikalavimai konstrukcijos patvarumui.
Nurodymą per Kerčės sąsiaurį nutiesti tiltą Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šalies Transporto ministerijai davė 2014 m. kovo 19 dieną. Dieną po to, kai Krymą prijungė prie Rusijos. Projekto užsakovas – Federalinė kelių agentūra.
Transporto ministerija buvo numačiusi, kad tiltą statys Genadijaus Timčenkos „Strojtransgaz“. Tačiau 2014 m. gruodį verslininkas atsisakė prisidėti prie projekto dėl reputacijai kilusio pavojaus. Netrukus, 2015 m. sausio pabaigoje, vyriausybė numatė kitą rangovą – Arkadijaus Rotenbergo įmonių grupei priklausančią „Strojgazmontaž“.
Pagrindiniu rangovu tapo kita milijardieriaus kompanija – „Mostotrest“, sudariusi 96,9 mlrd. rublių (1,31 mlrd eurų) vertės kontraktą.
Tiltas pradėtas eksploatuoti 2018 m. gegužę – pusmečiu anksčiau, nei turėjo būti pagal grafiką. „Įvyko stebuklas!“ – pareiškė V.Putinas, atidarydamas eismą tiltu, kai juo važiavo vairuodamas „KamAZ“. Geležinkelio montavimo darbai turėtų būti baigti 2019 metų vasarą.
Netrukus po to, kai tiltu pradėtas eismas, šešioms statybose dalyvavusioms kompanijoms ES ėmė taikyti sankcijas. Be to, Nyderlandų generalinė prokuratūra pradėjo tirti septynių šalies kompanijų ryšį su tilto statyba – įtariama, kad jos galėjo tiekti priemones tiltui statyti.
„Tavrida“ greitkelis, 151,7 mlrd. rublių (2,06 mlrd. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas 174,357 mlrd. rublių (2,36 mlrd. eurų)
Įsisavinta suma: 151,7 mlrd. rublių (2,06 mlrd. eurų)
Vykdytojas: uždaroji akcinė bendrovė VAD
250 km ilgio keturių juostų magistralės, jungiančios Kerčę, Simferopolį, Sevastopolį, tiesimas prasidėjo 2017 m. gegužę. Pernai metų gruodį pradėjo veikti atskiros trasos juostos, kurių bendras ilgis sudarė 190 kilometrų.
Krymo vadovas Sergejus Aksenovas vieninteliu projekto vykdytoju be konkurso paskyrė uždarąją akcinę bendrovę VAD. Tarp kompanijos įgyvendintų projektų – Kaliningrado apylanka, nutiesta prieš Pasaulio futbolo čempionatą, transporto mazgai Leningrado srityje ir Karelijoje.
2017 m. kompanijos akcininkus Valerijų Abramovą ir Viktorą Perevalovą „Forbes“ įrašė į antrąją „Valstybinių užsakymų karalių“ reitingo eilutę.
Galutinė magistralės „Tavrida“ vertė kelis sykius peržiūrėta ir padidinta: Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje 2016 m. buvo įrašyta 144 mlrd. rublių (1,95 mlrd. eurų) suma, 2017 m. ji pakeista į 166 mlrd. rublių (2,25 mlrd. eurų), o paskutinėje, dabar galiojančioje, redakcijoje – 174 mlrd. rublių (2,36 mlrd. eurų).
Viename ES Tarybos reglamentų teigiama, kad VAD yra pagrindinis rangovas, atsakingas už greitkelio „Tavrida“ Kryme, kelio per Kerčės tiltą ir privažiuojamųjų kelių prie jo statybą. Greitkelis „Tavrida“ leis transporto priemonėms patekti į Krymą per naujai pastatytų kelių, kurie yra pagrindinė jungtis su Kerčės tiltu, sistemą. Todėl VAD padeda įtvirtinti neteisėtai aneksuoto Krymo pusiasalio integraciją į Rusijos Federaciją, o tai, savo ruožtu, toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
Elektrinės „Tavričeskaja“ ir „Balaklavskaja“, 71 mlrd. rublių (964,8 mln. eurų)
Finansavimas: 25 mlrd. rublių (344,9 mln. eurų), susidarančių padidinus „Rostech“ įstatinį kapitalą; 46 mlrd. rublių paskolų (634,6 mlrd. eurų).
Įsisavinta suma: 71 mlrd. rublių (964,8 mln. eurų)
Vykdytojas: „Technopromeksport“
Dviejų šiluminių elektrinių statybos turėjo išspręsti Krymo savarankiško apsirūpinimo elektra klausimą. Mat netgi po to, kai 2016 m. pavasarį buvo paleistas keturių linijų energijos tiltas, pusiasalyje vis dingdavo elektra. Pirmieji „Tavričeskaja“ ir „Balaklavskaja“ blokai pradėjo veikti 2018 m. spalį. Abi šios elektrinės pagamina 90 proc. Krymui reikiamos energijos.
Projekto užsakovas – Energetikos ministerija, o vykdytoju paskirta „Rostech“ dukterinė kompanija. 25 mlrd. rublių kompanija gavo per pinigus, kuriuos įliejo į motininės valstybinės korporacijos kapitalą. Likusius 46 mlrd. rublių gavo iš Krymo banko RNKB, kurio 100 proc. priklauso valstybei.
Kad grąžintų paskolą, „Technopromeksport“ pardavinės Krymo šiluminėse elektrinėse pagamintą elektrą.
Šių objektų statybos neapsiėjo be skandalų. Elektrinėse įmontuoti pagal „Siemens“ technologiją pagaminti dujų turbinų įrenginiai. Jie į pusiasalį atgabenti nepaisant 2016 m. vokiečių koncerno ir „Technopromeksport“ sudarytos sutarties, kurioje nurodyta, kad detalės nebus naudojamos Kryme. „Siemens“ „Rostech“ padavė į teismą, tačiau Maskvos Arbitražo teismas ieškinį atmetė.
Naujasis Simferopolio oro uosto terminalas, 48,3 mlrd. rublių (668,15 mln. eurų)
Finansavimas 34,9 mlrd. rublių – paskolos (482,78 mln. eurų), 13,4 mlrd. rublių (185,3 mln. eurų) — Ekonominės plėtros ministerijos įnašai didinant įstatinį kapitalą.
Įsisavinta suma: 48,3 mlrd. rublių Vykdytojas: „Akons Pro“
Naujasis Simferopolio terminalas – vienintelis veikiantis keleivinis oro uostas Krymo pusiasalyje. Jis pradėjo dirbti 2018 m. balandį. Pirmą kartą apie planus pastatyti tokį objektą rusai prabilo prieš trejus metus. Tačiau manyta, kad finansavimą – 32 mlrd. rublių (442,6 mln. eurų) – skirs pats oro uostas ir privatūs investuotojai.
2016 m. rugpjūtį valstybinis Kryme veikiantis bankas RNKB ir Jurijaus Kovalčiuko bankas „Rossija“ su partneriais terminalui statyti skyrė 34,9 mlrd. rublių. Paskola suteikta iki 2031 metų. Iš visos sumos 14 mlrd. rublių (193,6 mln. eurų) sudaro paskola, 20,9 mlrd. rublių (289,1 mln. eurų) – palūkanos.
Terminalui statyti buvo įkurta ribotos atsakomybės bendrovė „Tarptautinis Simferopolio oro uostas“. 49 proc. jos akcijų priklauso Krymo vyriausybei, 51 proc. – bankams investuotojams. Bendrovei perleistas visas oro uosto turtas.
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje – ir 13 mlrd. rublių kainuojanti oro uosto rekonstrukcija: antrojo kilimo-tūpimo tako rekonstrukcija, dispečerių bokštelio statybos, šviesos signalų įrengimas. Balandžio pradžioje pranešta, kad Simferopolio rekonstrukcijai bus skirta dar 3 mlrd. rublių (41,5 mln. eurų).
Elektros tiltas į Krymą, 46,7 mlrd. rublių (646 mln. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas – apie 46 mlrd. rublių (636,3 mln. eurų).
Įsisavinta suma: 46,7 mlrd. rublių.
Vykdytojas: Inžinerinių paslaugų ir statybos valdymo centras
Po to, kai Rusija okupavo Krymą, elektros tiekimas pusiasaliui iš Ukrainos, nuo kurios vietos energetikos sistema priklausoma 70-80 proc., stipriai nuslopo. Rusijos energetikos ministerija nurodė susiklosčiusią padėtį pagerinti Inžinerinių paslaugų ir statybos valdymo centrui.
Šis suplanavo pastatyti naujų ar suremontuoti senąsias elektros pastotes, nutiesti aukštos įtampos linijas, o per Kerčės sąsiaurį, dugnu, nutiesti kabelius. Pirmoji šio energijos tilto linija paleista veikti 2015 m. gruodį.
Rezonansiniu projekto etapu tapo kabelio Kerčės sąsiaurio dugnu tiesimas. Pirmajame 2014 m. rudenį paskelbtame konkurse 13,8 mlrd. rublių (19,09 mln. eurų) užsakymui įgyvendinti panoro dalyvauti pernelyg mažai įmonių, kad konkursą būtų galima laikyti įvykusiu.
2015 m. ukrainiečiai pažeidė Krymui elektrą tiekiančias linijas, ir praktiškai visas pusiasalis aptemo. Buvo nuspręsta, kad tokios problemos nebūtų buvę, jei po vandeniu būtų nutiestas kabelis. Tiesa, patys rusai jo negamino, o užsienio kompanijos nesileido į derybas bijodamos sankcijų. Vis dėlto 2015 m. pavasarį buvo sudaryta sutartis su japonų įmone „Jiangsu Hengtong HV Power System“. Sandorio vertė – 4,9 mlrd. rublių (67,7 mln. eurų).
„Artek“ rekonstrukcija, 32,9 mlrd. rublių (455,1 mln. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas –
17,2 mlrd. rublių (237,9 mln. eurų).
Įsisavinta suma: 32,9 mlrd. rublių Vykdytojas: „Stroygazmontazh“
Kai sugriuvo Sovietų Sąjunga, buvusi pati populiariausia pionierių stovykla tapo valstybine
Ukrainos įmone ir tarptautiniu vaikų centru. Okupavus Krymą, „Artek“ perėjo Rusijai.
Jau 2014 m. šios šalies valdžia skyrė daugiau nei 1,2 mlrd. rublių (16,6 mln. eurų) centro infrastruktūri gerinti. Tada iš dešimties „Artek“ stovyklų veikė tik penkios.
2015 m. kovą vyriausybė patvirtino programą, kurioje numatyta „Artek“ plėtra iki 2020 metų. Darbus patikėta atlikti Arkadijaus Rotenbergo „Stroygazmontazh“. Per trejus metus ji suremontavo ir paleido eksploatuoti devynias stovyklas, o 2017 m. dar trijose pastatė miegamuosius korpusus.
Po kurio laiko „Stroygazmontazh“ ėmė statyti naują stovyklą tūkstančiui vaikų. Kai visi „Artek“ užsakyti darbai bus baigti, centre vienu metu dirbs 5 tūkst. žmonių, o stovyklose tilps iki 10 tūkst. vaikų.
Geležinkelio atšaka į Kerčės tiltą, 19,9 mlrd. rublių (275,28 mln. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas –17,758 mlrd. rublių (245,65 mln. eurų)
Įsisavinta suma: 19,9 mlrd. rublių
Vykdytojas: „Stroygazmontazh“
A.Rotenbergo kompanija dalyvavo ir vykdant trečiąjį stambų infrastruktūros objektą Kryme – tiesiant geležinkelio atšaką iki Kerčės tilto. Iš pradžių skaičiuota, kad projektui įgyvendinti reikės 16,9 mlrd. rublių (233,7 mln. eurų), tačiau 2018 m. gruodį suma išaugo beveik 3 mlrd. rublių.
Naujoji linija sujungs jau esamą geležinkelio linijų tinklą Kryme su tiltu. Tiesiant atšaką bus nutiesta 18 kilometrų atšaka. Darbų pabaiga numatyta šių metų gruodžio 1-ąją.
Magistralinis dujotiekis Krasnodaro kraštas-Krymas, 10 mlrd. rublių (138,3 mln. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas – 9 mlrd. rublių (124,5 mln. eurų)
Įsisavinta suma: 9,9 mlrd. rublių
Vykdytojas: „Stroygazmontazh“
Nors Krymas apsirūpindavo dujomis, kurias pats ir išgaudavo, pusiasalis priklauso nuo iš Ukrainos gaunamos elektros energijos. Kai Rusija susigalvojo būtinai pastatyti naujas 900 megavatų galios šilumines elektrines, prireikė papildomų dujų resursų.
2015 m. balandį Krymo reikalų ministerija ir Energetikos ministerija paprašė iš federalinio biudžeto skirti 9,5 mlrd. rublių (131,4 mln. eurų) dujotiekiui Kubanė-Krymas tiesti.
Dujotiekio tiesimo darbus patikėjo vėlgi to paties A.Rotenbergo „Stroygazmontazh“. Skelbiama, kad be biudžeto lėšų projektui įgyvendinti skirta 9 mlrd. rublių iš biudžetui nepriklausančių šaltinių. „Stroygazmontazh“ tinklapyje kompanija įvardinta kaip projekto investuotoja.
2016 m. gruodį iš Krasnodaro į pusiasalį pradėjo tekėti dujos. Netrukus, jau 2017 m., „Stroygazmontazh“ objektą išnuomavo valstybinei įmonei „Černomorneftegaz“. Sandorio suma – 988 mln. rublių (13,6 mln. eurų). Tų pačių metų kovą projektas pradėjo veikti pilnu pajėgumu. Dujotiekio ilgis – 358,7 kilometro. Juo atitekančių dujų užtenka dviem šiluminėms elektrinėms veikti.
Respublikinė klinikinė ligoninė, 7 mlrd. rublių (96,8 mln. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas – 8,9 mlrd. rublių (123,1 mln. eurų)
Įsisavinta suma: 6,9 mlrd. rublių (95,4 mln. eurų)
Vykdytojas: „SGM Grup“
Dvylikos aukštų ligoninėje bus gydomasis diagnostikos ir pataloganatominis korpusai, maitinimo blokas ir kiti objektai. Paskaičiuota, kad ligoninėje tilps 734 ligoniai.
9 mlrd. rublių, kiek skirta ligoninei statyti, yra trečdalis sumos, kurią Rusija yra numačiusi skirti Krymo sveikatos apsaugai iki 2022 metų.
2019 m. kovą buvo baigta 75 proc. šio objekto.
Planuojama, kad darbai bus baigti rugsėjį.
Automobilių kelių atšakos iki Kerčės tilto, 6,9 mlrd. rublių (95,4 mln. eurų)
Krymo socialinės-ekonominės plėtros programoje numatytas finansavimas – 8,558 mlrd. rublių (118,3 mln. eurų)
Įsisavinta 6,9 mlrd. rublių
Vykdytojas: VAD
Automobilių atšaka iki Krymo tilto nuo Kerčės pusės bus 8,6 km ilgio. Ji sujungs tiltą su federaline „Tavridos“ trasa. Keturių juostų kelio tiesimas pradėtas 2017 m. vasarį. Kelias pilnu pajėgumu pradėtas eksploatuoti pernai metų spalį.
Projekto vykdytojas – VAD, kuri įtraukta į „Forbes“ valstybinių užsakymų karalių reitingą.
2018 m. kovą Krymo automobilinių kelių tarnyba su VAD sudarė 3,4 mlrd. rublių (47 mln. eurų) sutartį. Ankstesnis 5,8 mlrd. rublių (80,2 mln. eurų) kontraktas buvo nutrauktas, nors jau buvo įvykdyta darbų už 3,5 mlrd. rublių (48,4 mln. eurų). Tad bendrai atšakos tiesimo darbai kainuos 6,9 mlrd. rublių.
