Degalinių atstovai sako, kad atkarpos rekonstrukcija nepaliekant tiesioginių įvažiavimų nuo autostrados į degalines tik pablogins verslo sąlygas, bet nepadarys eismo saugesnio.
R. Sinkevičius: teisėtų lūkesčių pažeidimas
Ekonomikos komitetas šią savaitę nutarė, kad Vyriausybė pati arba jos įgaliota institucija turėtų išspręsti degalinių teisėtų lūkesčių kompensavimo problemą. Toks sprendimas priimtas po diskusijos su verslu ir valstybės institucijų atstovais.
Komiteto vadovo Rimanto Sinkevičiaus teigimu, gali būti įvairūs kompensacijų būdai – naujas sklypas, piniginė kompensacija ar lengvatos.
„Tas verslas turi teisėtus lūkesčius? Turi, nes investavo, statė, tikėjosi. Tokiu atveju dėl valstybės veiksmų jie paminami? Tas, kas teisėtus lūkesčius pažeidė, turi ieškoti, kaip teisingai kompensuoti praradimus. Vyriausybė turi derėtis su tais verslininkais, galbūt išskirti sklypus jų verslo vystymui kitose vietose, kur nepažeistų saugaus eismo ir greičio tikslų“, – BNS sakė parlamentaras.
Dėl 2 degalinių uždarymo – 3 mln. eurų nuostoliai
Trijų „Emsi“ degalinių, esančių prie „Via Baltica“ kelio, savininkas Antanas Matuiza Ekonomikos komiteto nariams pranešė, kad valdžios planuojami pokyčiai svarbūs dviem degalinėms.
„Gali tekti uždaryti, nes niekas neužvažiuos. Prašoks vairuotojai. Ir nulėks į Lenkiją“, – teigė A. Matuiza.
Pasak jo, investicijos į vienos degalinės su sunkvežimių stovėjimo aikštele ir kita infrastruktūra įrengimą siekia 1,5-2 mln. eurų. Todėl įmonės praradimai, anot jo, gali siekti maždaug 3 mln. eurų.
A. Matuiza nesutinka su Susisiekimo ministerijos teiginiais, kad sankryžos ir nuovažos į jungiamuosius kelius magistralėje privalo būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 km. Jis sako, kad kai kuriais atvejais galimos išimtys.
„Kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas techniniu ir ekonominiu požiūriu, leidžiama nukrypti nuo šio reglamento“, – tikino jis.
Kelyje „Via Baltica“ norima laikytis aukščiausių standartų
Susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus teigimu, sumažinus atstumą, 40 km ilgio atkarpoje, kur veikia 16 degalinių, jos visos vis tiek nesutilptų, o autostrada prarastų patrauklumą dėl sumažėjusio greičio. Todėl, pasak P. Martinkaus, tiesioginės nuovažos nuo magistralės nė į vieną degalinę nesuplanuotos.
„Norint mažinti atstumą, nukentėtų sauga. Jeigu mažėja sauga, reikės mažinti greitį. Tai reiškia, turėsime nebe autostradą (kur leistinas greitis iki 130 kilometrų per valandą – BNS), o iš tikro reikėtų kalbėti jau apie 110, gal ar 90, o atskiroms atkarpoms net apie 60 km per valandą, nes reikės valdyti eismą, kad jis nesukeltų avarinių situacijų“, – teigė viceministras.
P. Martinkus kaip blogą pavyzdį pateikė „Megos“ sankryžos statybą: „Jeigu nėra daroma infrastruktūra pagal geriausius standartus, grįžti ir sutvarkyti, kai aplinkui susikuria įvairūs objektai, yra labai brangu“.
Pasak jo, „Via Baltica“ kelio statyboje norima laikytis aukščiausių standartų. P. Martinkus prognozuoja, kad dėl retų nuvažiavimų automobilių srautai į degalines nesumažės.
„Netgi tikėtina, kad turėdami kokybiškesnę infrastruktūrą pritrauksime daugiau srauto ir daugiau bus pilamasi kuro ir daugiau mokesčių bus sumokama“, – sakė viceministras.
Jungiamuosiuose keliuose galimos spūstys
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė Seimo nariams paaiškino, kad ši magistralė išskirtinė, nes yra prie pasienio, ja važiuoja sunkusis transportas, kuris pasienio degalinėse stoja tik įsipilti degalų.
Ji pabrėžė, kad nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija kurą įsipilančių tolimųjų reisų vairuotojų gerokai padaugėjo, kai estai ir latviai pakėlė kuro akcizus.
„Sunkusis transportas turi savus reikalavimus: patogumą, greitį ir kainą. Jiems turi būti patogu įvažiuoti ir išvažiuoti, nes jeigu nėra patogu parkuotis, įsisukti, jie keičia degalines. Arba mes turime prisitaikyti. Jeigu jiems vietos mažai, jie negaišta laiko. O laikas jiems yra pinigai. (...) Jų paslaugų savikainoje kuro sąnaudos yra pakankamai didelės“, – komiteto nariams aiškino D. Jokšienė.
Pasak jos, nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija daugiausia važiuoja sunkusis transportas, jo leistinas greitis yra 90 km per valandą.
Asociacijos vadovės teigimu, jungiamieji keliai paskatins susidaryti spūstis. Tam pritarė ir „Emsi“ degalinių savininkas A. Matuiza – pasak jo, jas paskatins ir žemės ūkio technika.
Iškreips konkurenciją
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys mano, kad „Via Baltica“ rekonstrukcija šalia Marijampolės iškreips konkurenciją.
„Tie verslininkai, kurie anksčiau susikūrė ten infrastruktūrą, praras verslą, jeigu šalia autostrados pastatoma degalinė, ant sankryžos prie viaduko, automatiškai ji visą srautą ir pasiims, o prie jungiamųjų kelių visi užsidarys“, – pabrėžė parlamentaras.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad nuvažiavimai nuo autostrados bus ne tik nepatogūs vairuotojams, pareikalaus didesnių degalų sąnaudų, bet ir terš gamtą.
„Dar galvokime apie aplinkosauginius, ekologinius dalykus. Kiek papildomai ten bus gazuojama, posūkių daroma, kad privažiuotų prie tos degalinės“, – kalbėjo parlamentaras.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę taip pat pabrėžė, kad degalinės ir kitas verslas negali būti atkirstas nuo „Via Baltica“ kelio.
Dėl projekto sprendinių gegužės 21 dieną Vyriausybėje bus rengiamas pasitarimas.
40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija dabar veikia 16 „Orlen“, „Emsi“, „Vakoil“, „Rotada“, „Aris“, „Neste“, „Uno X“, DKV, „Baltic Petroleum“, „Alauša“ bei po dvi „Circle K“ ir „Viada“ degalinių.
