Šiandien 40 km kelio „Via Baltica“ atkarpos, jungiančios Marijampolę su Suvalkais ir kainuosiančios net 300 mln. eurų, projekto reikalų imsis Vyriausybė.
Vienas šios atkarpos kilometras bus daugiau kaip du kartus brangesnis nei kelio Kaunas–Marijampolė ruože.
Vakar Vyriausybei savo išvadą pateikė Seimo Ekonomikos reikalų komitetas, sukvietęs verslininkus ir šio projekto užsakovus.
Pasak komiteto nario Dainiaus Kreivio, nors projekto užsakovai – Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) – turi savų argumentų, vis dėlto projektas pažeidžia teisėtus verslo lūkesčius: „Verslininkai yra investavę didžiulius pinigus į degalines. Dėl keičiamų, bloginamų verslo sąlygų jie gali patirti didelių nuostolių.“
Verslui – didelis pavojus
Degalinių versle jau 20 metų besisukantis „Emsi“ atstovas Antanas Matuiza teigė, kad tokios situacijos, kai valdžia per verslą važiuoja lyg buldozeriu, jam dar neteko patirti: „Esame lietuviškas degalinių tinklas.
Vilniuje turime aštuonias degalines, vieną – Marijampolėje, dvi prie „Via Baltica“ kelio: prieš šį miestą ir už jo.
Projektas taip parengtas, kad 40 km ruože nelieka tiesioginio įvažiavimo į visas čia esančias 16 degalinių ir poilsio aikštelių.
Į jas bus įmanoma patekti tiktai jungiamaisiais keliais.
Mūsų darbuotojai skaičiavo, kiek mašinų pasiekia Marijampolę „Via Baltica“ keliu ir kiek juo traukia toliau. Vilkikų skaičius sumenksta perpus – iki 5 tūkst. per parą. Kiti, atvažiavę nuo Kauno, suka Kaliningrado kryptimi.
Nors transporto srautas čia menkesnis, kelią rekonstruoti numatyta visai kitaip, nei buvo padaryta tarp Kauno ir Marijampolės.“
Jis neabejoja – toks projektas dalį degalinių sunaikins, o verslas patirs milžiniškų nuostolių.
Juk vienai degalinei ir poilsio aikštelei ties ja įrengti reikia 1,5–2,5 mln. eurų.
„Praradę dvi degalines prieš Marijampolę ir už jos, prarasime ir 3 mln. eurų investicijų“, – aiškino A.Matuiza.
Saviti reikalavimai
Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės, logistikos verslas kelia savitus reikalavimus ir greta kelių esančiai infrastruktūrai – jam reikia ir patogaus susisiekimo, ir patrauklios degalų kainos.
„Jei vairuotojams, ypač vykstantiems tranzitu, nėra patogu įsukti į degalinę, jie negaiš laiko – susiras patogesnę.
Juk laikas logistikos versle yra pinigai. Tai susiję su kilometražu ir degalų sąnaudomis.
Pavyzdžiui, kai tik estai pakėlė akcizą degalams, Lietuvos degalinėse ėmė sustoti kur kas daugiau vilkikų. Konkuruojame degalų kainomis su Lenkija, kad tik pritrauktume daugiau klientų.
Verslui reikia tiesioginių įvažiavimų į degalines – teikėme tokias pastabas ir projektuotojams. Akivaizdu, kad jungiamieji keliai kels didelių nepatogumų“, – aiškino D.Jokšienė.
Unikali kelio atkarpa
Anot A.Matuizos, specialaus plano rengėjai nuolat mojuoja techniniu kelių reglamentu, ištraukdami iš jo tas detales, kurios jiems palankios: „Nuolat cituojamas tas kelių reglamentas. Jame numatyta, kad sankryžos ir nuovažos kiekvienoje magistralės pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų.
Tačiau yra ir dar viena sąlyga – pagal reglamentą degalinės, poilsio aikštelės, tualetai turi būti ten, kur reikia. Tai – išskirtiniai objektai.“
Yra ir dar vienas veiksnys, kuris turėtų rūpėti valstybei. Pasak A.Matuizos, atlikus sunkiojo transporto analizę buvo apskaičiuota, kiek surenkama akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių, kai vairuotojai įsipila pilną baką degalų degalinėse tarp Marijampolės ir Suvalkų.
Paaiškėjo, kad į valstybės biudžetą per metus patenka maždaug 1,08 mlrd. eurų.
„Bet jeigu degalų įsipils tik kas trečias vilkikas, važiuodamas į Lenkiją arba iš jos grįždamas, metiniai akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai susitrauks iki 359 mln. eurų.
Argi tai būtų maži nuostoliai valstybei?“ – klausė A.Matuiza.
Vargu ar prekių prikrautų vilkikų vairuotojai laviruos dviejų aukštų sankryžose norėdami pasiekti degalinę.
Anot parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, jis tai žino, nes pats yra išmaišęs kone visą Europą: „Jei vairuotojui reikia kilti viaduku ir važiuoti į kitą automagistralės pusę, o paskui grįžti atgal, jis tikrai to nedarys. Taigi kyla realus pavojus prarasti akcizų pinigus.
Ideali degalinė ta, į kurią įvažiuojant nereikia nusukti nuo autostrados.
Be to, toks vilkikų laviravimas būtų blogai ir aplinkosauginiu požiūriu: ir aplinkiniams gyventojams padidėtų tarša, ir degalų daugiau būtų sudeginama.“
Jo teigimu, juk ir nuo viaduko nusileidus į jungiamąjį kelią reikės greitėjimo juostų.
Be to, tais keliais judės ir gyventojų automobiliai, ir ūkininkų technika. Tai kels pavojų eismo saugumui.
Srautas – greta magistralės?
Pasak susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus, abipus automagistralės nutiesti jungiamieji keliai kaip tik turėtų pagerinti susisiekimą – tereikės per dviejų lygių sankryžas į juos nusileisti. O tada bus galima pasukti į bet kurią degalinę.
„Niekas nepravažiuos pro degalines, srautas išliks toks pat, o gal net didesnis, nes bus gera infrastruktūra“, – tikino P.Martinkus.
Be to, viadukai reikalingi vietos gyventojams ir jie negali būti specialiai statomi prie kiekvienos degalinės.
Vis dėlto kodėl projekte atsirado sprendimas nepalikti tiesioginių įvažiavimų į degalines, Seimo politikai negavo tikslaus atsakymo.
Jiems buvo pateiktas vienintelis argumentas – viskas daroma dėl saugesnio eismo, nors tokio kelio niekur Lietuvoje nėra ir dėl saugumo nekyla problemų.
