Didesnis svoris – gausesni pinigai
Į turgavietes apsipirkti žmonės vaikšto ne tik dėl jau pažįstamų veidų už prekystalių bei kokybiškų produktų, bet ir ieškodami pigesnių prekių. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmones „apsverinėja“ – prekeiviai ieško būdų, kaip tyčia paveikti svarstyklių rodmenis, kad perkančiajam reiktų sumokėti daugiau.
Tokius sukčiavimus plika akimi ne taip paprasta pastebėti. Štai vieno pomidoro vidutinis svoris siekia 80 gramų, bet perkant didesnį jų kiekį sudėtinga įvertinti tai, ar jie pasverti teisingai. VMC laboratorijos vadovė E.Lesutytė teigė, kad svėrimo netikslumai nebūtinai reiškia, kad jus nori apgauti – svarstyklės paprasčiausiai gali neatitikti reikalavimų.
„Kilus įtarimų, kad svarstyklių rodmenys gali būti netikslūs, vartotojas gali prašyti jų savininko parodyti lipduką, kuriuo svarstyklės yra ženklinamos po metrologinės patikros, jei jos rodo tiksliai. Ant lipduko nurodyta patikros data – svarstyklės turi būti tikrinamos kas dvejus metus. Taip pat galima prašyti parodyti sertifikatą, išduodamą po metrologinės patikros“, – aiškino metrologijos specialistė.
Sukčiai – išradingi
Seniau dauguma prekeivių turgavietėse naudodavo mechanines svirtines svarstykles su svareliais, o tai atverdavo galimybes nesąžiningai prekybai: vienas iš populiaresnių sukčiavimo metodų būdavo išgręžti svareliuose skylutes, taip sumažinant jų svorį. Tuomet pirkėjui tenka sumokėti už didesnį prekių kiekį nei jis iš tikrųjų perka.
Tačiau dabar svarelių naudojimas prekybos vietose nebėra toks populiarus, mat prekeiviai renkasi paprastesnes ir patogesnes naudoti elektronines svarstykles. Vis dėlto, anot E.Lesutytės, nesąžiningi prekeiviai randa būdų svarstyklių rodmenims pakeisti.
„Pavyzdžiui, po svarstyklių lėkštele pakišama popieriaus skiautė. Kitas būdas – laikyti svarstykles ant nestabilaus, netvirto pagrindo stalo. Jei sveriama sėdint, įmanoma spūstelėti stalo apačią keliu ir taip padidinti svarstyklių rodmenis“, – sakė laboratorijos vadovė.
Vis dėlto, anot pašnekovės, paplitus elekroninėms svarstyklės sukčiavimo atvejų sumažėjo. Bet dar dažnai prekybos vietose aptinkamos buitinės svarstyklės, kurios apskritai negali būti naudojamos atsiskaitymui su pirkėjais.
„Tokioms svarstyklėms net negalime atlikti metrologinės patikros“, – tvirtino E.Lesutytė.
Aktualu ir medikams
Svarstyklės tikrinamos naudojant itin tikslius etaloninius svarsčius. Tą kas dvejus metus privalo atlikti bet kokia įmonė, kuri naudoja svarstykles. Tokia pareiga išlieka ne tik prekeiviams turgavietėse, prekybos centrams ar kitokioms parduotuvėms, bet taip pat ir gamybos kontrolės procese ar medicinos srityje.
Būtent pastarojoje pasekmės dėl netikslių svarstyklių gali būti skaudžiausios. Jei parduotuvėje pardavėjas netiksliai pasvers riešutų, už juos teks permokėti keliolika ar keliasdešimt centų, tačiau gydymo įstaigose netikslūs rodmenys gali turėti didelės įtakos žmonių sveikatai.
„Pavyzdžiui, gali būti netiksliai įvertinamas netekto kraujo kiekis, todėl paskirtas netinkamas gydymas. Kai kada vaistai dozuojami pagal kūno masę, todėl netikslios svarstyklės gali lemti perdozavimą“, – kalbėjo E.Lesutytė.
LR administracinių nusižengimų kodekso 140 str. numato atsakomybę už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą. Pavyzdžiui, už matavimo priemonių, kurioms neatlikta metrologinė patikra, naudojimą, asmenims pirmą kartą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų. Įmonių arba užsienio valstybių įmonių filialų Lietuvos Respublikoje vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 100 iki 550 eurų.
