Tokias prognozes Lietuvos didmiesčiams dėliojo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas konferencijoje „Motivated @work“.
Anot M.Katino, nereikia stebėtis, kad Centrinėje ir Rytų Europoje, kuri buvo kelis kartus mažiau išvystyta, vyko migraciniai procesai.
„Tai – natūralu, nes ekonominiai skirtumai tarp valstybių buvo tokie dideli, kad žmonės natūraliai rinkosi galimybę suformuoti savo karjerą užsienyje.
Dabar šis etapas eina į pabaigą: pastaruosius dvejus metus balansai artėja prie nulio. Todėl turėtume kalbėti tik apie tai, kaip valstybė ir miestai geba pritraukti protus iš užsienio. Nesvarbu, ar tai į užsienį išvykęs lietuvis, ar užsienietis“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Jo teigimu, ateityje žmonėms bus normalu keisti savo gyvenamąją vietą, keisti miestus. Tie miestai, kurie nesugebės išleisdami dalį savo talentų priimti kitų talentų, praras dalį žmonių. Pavyzdžiui, Stokholmas (Švedija) turi tikslą tapti 5 mln. miestu, nors dabar turi perpus mažiau gyventojų.
„Dabartinėje globalinėje erdvėje, jei miestas neauga, jis stovi vietoje“, – tvirtino M.Katinas.
Todėl, jo įsitikinimu, Kaunas ir Vilnius ateityje turės susijungti, nes konkuruoti europiniu mastu vien Vilniaus nepakanka.
Klaipėdai M.Katinas rašo du scenarijus: ji arba susitapatins su Šiauliais ir Panevėžiu ir taps miestu, kuris neturės galimybės pritraukti tarptautinių talentų, arba susiformuos trečia koja Lietuvoje.
„Dėl Šiaulių ir Panevėžio kol kas vilčių pritraukti užsieniečių neturiu, nebent ekonominio pakilimo laikotarpiu čia pavyktų privilioti išvykusius lietuvius“, – pastebėjo M.Katinas.
Talentai nestovi eilėje – pas juos važiuoja
Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikino, kad retas susitikimas su investuotojais praeina neišgirdus klausimo, ar Lietuvoje yra pakankamai talentingų žmonių.
„Iš galvos neišeis vienas susitikimas su paslaugų centrų atstovais. Klausiau jų, ką kaip meras galiu padaryti, kad pritrauktume daugiau investicijų. Jų atsakymas buvo: daugiau darželių, daugiau žaliųjų erdvių ir geresnis viešasis transportas. Tai atsakymas, kaip pritraukti talentus“, – prisiminė R.Šimašius.
M.Katino teigimu, valstybei būtų normalu išsikelti tikslą pritraukti tūkstančius žmonių. Tačiau dabar mes nežinome net ir to, kiek žmonių iš tų, kurie atvyksta ir išvyksta, gauna algos daugiau nei tūkstantį eurų atskaičius mokesčius.
„Talentas eilėje nestovi. Tik tas yra talentas, pas kurį atvyksta kompanija ir jį prisikviečia. Kad iš užsienio pritrauktume ir integruotume 5 tūkst. žmonių, kurie čia gerai jaustųsi ir kitiems pasiūlytų atvykti į Lietuvą, laukia dar tikrai nemaža kelionė“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Pasiduotų po 5 minučių
Anot jo, Šiaurės Europoje nėra miesto, kurio talentų fonde nebūtų 30 proc. žmonių, gimusių ne toje šalyje. Tai reiškia, kad Lietuva neturi pasirinkimo: jei neaugsime tarptautinių talentų skaičiumi, liksime regioninio lygio žaidėja.
„Northern Horizon Capital“ vadovė Milda Dargužaitė, pati į Lietuvą grįžusi po 17 metų emigracijoje, atkreipė dėmesį į, iš pirmo žvilgsnio, detales, kurios Lietuvą galėtų padaryti patrauklesnę atvykstantiems.
„Kai po 17 metų grįžau į Lietuvą, man buvo tas pat, jei būčiau važiavusi į Australiją, Mongoliją ar Kiniją. Tik dėl to, kad kalbėjau lietuviškai, niekas šito nesuprato. O iš tiesų man bet kas buvo naujiena. Ir „Sodra“, ir Mokesčių inspekcija – tas pats, jei kalbėtumėte kiniškai. Ilgai truko, kol įsivažiavau. Jei dabar ieškočiau darbo Niujorke, Londone ar Lietuvoje, pasiduočiau po 5 minučių, nes informacija siaubinga, nesisteminė“, – sakė M.Dargužaitė.
Ji atkreipė dėmesį ir į skirtumus, kaip talentus medžioja užsienyje, ir kaip – Lietuvoje. Jei svetur darbo aprašymas – vos paragrafas, pas mus – puslapis, kurį skaitydamas galiausiai nusprendi, kad šitas darbas – ne tau.
Be to, Lietuvoje įprasta ieškoti žmogaus labai konkrečiam darbui, o užsieniečio patirtis greičiausiai bus visai kitokia, todėl turėtume žiūrėti, kaip jo patirtį pritaikyti savo pozicijoje.
„Turime būti konkurencingi ne tik atlyginimo, bet ir darbo kultūros, suvokimo, kur eina pasaulis, prasme. Turime pasivyti tarptautinę aplinką, o ne konkuruoti su mūsų šalies miestais“, – sakė M.Dargužaitė.
Darius Maikštėnas vadovauja įmonei, kurioje dirba kelios dešimtys grįžusiųjų į Lietuvą.
„Jei gali grįždamas į Lietuvą gauti svajonių darbą, tam tikrame gyvenimo etape tai yra esminis dalykas. Juk studijuoti išvykę žmonės – ar tai būtų Londonas, Kalifornija, ar Azija – susiduria su stiklinėmis lubomis: gali turėti labai didelį potencialą, bet yra lubos, kurių grįžus į Lietuvą nėra“, – sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius.
Jo manymu, visai realu būtų tikėtis, kad po 20-30 metų Lietuva taps oaze, kur sprendžiamos didžiausios pasaulio problemos: saugumas, klimato kaita, dirbtinio intelekto klausimas, aiškinantis, ar tai bus gėris, ar žmonijos susinaikinimas.
