„Lietuvos rytas“ apskaičiavo, kad rekonstruoti vieną kelio „Via Baltica“ kilometrą nuo Kauno iki Marijampolės kainavo 3,4 mln. eurų, o nuo Marijampolės iki Lenkijos sienas – daugiau kaip 7,5 mln. eurų.
Kaip teigia Susisiekimo ministerijos Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), ši suma dar gali didėti.
Ekonominė logika nerūpi
Magistralinio kelio A5, vedančio nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, rekonstravimo specialųjį planą valdininkai vadina normaliu, nors daug kam plaukai šiaušiasi ir dėl kainos, ir to, kad buvo numota ranka į degalinių verslo ir vežėjų interesus.
Baigti magistralės rekonstrukciją skubama kuo greičiau, nes tai neva susiję su tragiškais įvykiais nesaugiame kelyje.
Bet ar tai reiškia, kad rengiant projektą jokia ekonominė logika neegzistuoja?
Atrodo, kad dabar LAKD svarbiausia – pasiimti ES lėšas ir bet kokia kaina baigti pasirengimą jau praminto auksiniu kelio rekonstrukcijai.
Apskaičiuota, kad specialiajam planui parengti ir keliui nutiesti prireiks daugiau kaip 300 mln. eurų.
Susodins prie vieno stalo
„Iš pirmo žvilgsnio verslo subjektų nuogąstavimai atrodo logiški ir pagrįsti.
Todėl turime sėsti prie bendro stalo ir ieškoti geriausių sprendimų, kurie tenkintų visas puses.
Kelias Kaunas–Marijampolė–Suvalkai labai svarbus tiek gyventojams, tiek valstybei, tačiau tai nereiškia, kad planuojant rekonstrukciją galima nepaisyti ar nematyti rizikos, kuri gresia realiais nuostoliais tai pačiai valstybei, o kartu ir gyventojams“, – po „Lietuvos ryto“ tyrimo pareiškė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Jo teigimu, nerimą kelia prognozės, kad dėl planuojamų kelio rekonstrukcijos sprendinių sunkiasvorių vilkikų bei kitų transporto priemonių vairuotojai rinksis ne Lietuvoje, o Lenkijoje esančias degalines.
To neslepia ir vežėjų atstovai, o degalinių vadovai vienu balsu tvirtina, kad bus priversti mažinti darbuotojų skaičių arba išvis užsidaryti.
Pinigai iškeliautų į Lenkiją
„Galimi verslo nuostoliai reikštų nuostolius valstybei dėl nesurinktų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių. Galimos Lietuvos verslo pajamos tiesiog iškeliaus į Lenkiją.
Nemanau, kad mes to norime ir siekiame“, – tvirtino Vyriausybės kancleris.
Vyriausybė nutarė dėl išpūstų kelio tiesimo kainų ir verslininkų nuogąstavimų išklausyti Susisiekimo ministerijos, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovus, degalines valdančių bendrovių ir Lietuvoje veikiančių vežėjų atstovus.
Premjero Sauliaus Skvernelio pavedimu Susisiekimo ministerijai taip pat nurodyta išnagrinėti degalinių valdytojų keliamus klausimus.
„Įgyvendinant šį projektą neturėtų būti sprendžiamas tik susisiekimo klausimas.
Negalima, kad degalinės ir kita infrastruktūra būtų atkirsta nuo šito svarbaus kelio“, – vakar sakė premjeras S.Skvernelis.
Kritikų balsų negirdi
Gegužės 3 dieną Marijampolės savivaldybėje vyko viešas susirinkimas, jo metu visuomenė buvo supažindinta su valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, taip pat buvo eksponuota sprendinių grafinė dalis.
Bet LKAD atstovai nenorėjo girdėti jiems žeriamos kritikos ir teigė, kad brangiausia kelio Lietuvoje atkarpa (apie 40 km) vis tiek bus teisiama nepaisant nieko. Atrodo, kad svarbiausia – bet kuria kaina išleisti daugiau kaip 300 milijonų eurų.
Antradienį LAKD paskelbė, kokie svarbiausi auksinio kelio atkarpos darbai. Tai – tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu 90 km/val. greičiu, skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos.
Visa tai padarius prie degalinių bus galima privažiuoti tik aplinkiniais keliais.
Atrodo, kad ignoruojant Lietuvos, Marijampolės savivaldybės, degalinių ir vežėjų atstovų interesus bus įrengta parodomoji, dar niekur Europoje nematyta kelio atkarpa.
