„Gavau laišką, kuriame parašyta, kad mano žemę paims keliui tiesti. Nežinau, ar jos visos neteksiu, ar tik dalies. Ten dabar pieva“, – palinkusi prie magistralės „Via Baltica“ projekto, pakabinto Marijampolės savivaldybėje, savo sklypo ieškojo Angelė.
Ši moteris – viena iš pusaštunto šimto žmonių, kurių žemė bus paimta rekonstruojant 40 kilometrų ilgio magistralės atkarpą tarp Marijampolės ir Suvalkų.
„Paaiškėjo, kad kelias eis per du mano žemės hektarus Paikiškių kaime.
Gavau laišką, bet dar nežinau nei kiek bus sumokėta už tą sklypą, nei kada jis bus paimtas“, – sakė į susitikimą su plano rengėjais atėjęs Jonas Kilikevičius.
Tą gegužės 3-iosios vakarą valdininkai atliko formalumą, kuri numato teisės aktai, – supažindino visuomenę su magistralinio kelio A5, vedančio nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, rekonstravimo specialiuoju planu.
Jį bendrovės „Kelprojektas“ ir „Urbanistika“ parengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu.
Tai valstybinės reikšmės projektas, nes baigti magistralės rekonstrukciją reikia kuo greičiai – tai susiję su tragiškais įvykiais nesaugiame kelyje.
Tačiau ar tai reiškia, kad rengiant projektą jokia ekonominė logika neegzistuoja?
Atrodo, kad dabar LAKD svarbiausia – pasiimti ES lėšas ir bet kokia kaina baigti pasirengimą vadinamojo mirties kelio rekonstrukcijai.
Nes specialiajam planui parengti ir keliui tiesti prireiks net 300 mln. eurų.
Norėjo atkreipti dėmesį
„Ministre Masiuli, prisiimkite atsakomybę už savo sprendimus.“ „Neatimkite darbo iš tėvų.“ „Mes nenorime likti be darbo.“ „Nedarbas skatina emigraciją.“ Tokius plakatus į Marijampolės savivaldybės salę buvo atsinešę degalinėse, esančiose tarp Marijampolės ir Suvalkų, dirbantys žmonės.
„Čia tik dalis mūsų degalinės kolektyvo – kiti dirba. Mums labai neramu, kad liksime ir be darbo vietos, ir be pajamų“, – ištarė „Emsi“ degalinėje dirbanti viena iš poros dešimčių protestuotojų.
Pasak vieno iš šio tinklo atstovų Antano Matūzos, marijampoliečiai yra maustomi: „Pernai per pirmąjį specialaus plano vertinimą Vilniuje gal ir būtų buvę galima dėl ko nors susitarti.
Bet plano užsakovai slėpė pristatymo datą – ji buvo paskelbta tik kažkokiuose regioniniuose laikraščiuose.
Štai tada viskas ir buvo nulemta. Akivaizdu, kad teks uždaryti degalines – vilkikai jų nebepasieks.“
Degalinėse dirbančių žmonių nerimas pagrįstas. Juk šiuo metu vien 40 kilometrų kelio atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos veikia 16 degalinių.
Prieš įvažiuodami į Lenkiją ar grįždami jose prisipilti dyzelino stoja vilkikai.
Tačiau specialiajame kelio Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos plane numatyta, kad į degalines bus patenkama tik viadukais nuvažiavus nuo magistralės ir atstumą iki jų įveikus jungiamaisiais keliais.
Tai reiškia, kad vairuotojai, pražiopsoję nusukimą, kitoje sankryžoje turės grįžti ir iki degalinės važiuoti kelis ar keliolika kilometrų.
Kas taip elgsis, jei, pavyzdžiui, atstumas iki „Neste“ degalinių pailgės maždaug 5 kilometrais, iki „Viada“ – kone 20, iki „Vakoil“ – 19 , iki „Aris“ – 9 kilometrais?
Degalines privers uždaryti
Į Marijampolės savivaldybę susirinkę žmonės gavo tik vieną konkretesnę žinią – kad žemės paėmimo procedūros bus pradėtos po 3–4 mėnesių, o visa tai turės būti baigta iki 2021-ųjų sausio.
Jei kam nors neramu, esą jau dabar gali patys išsikviesti nekilnojamojo turto vertintojus ir sužinoti, kokios maždaug tikėtis kompensacijos.
Kokia lemtis laukia greta dabartinės magistralės esančių degalinių atnaujinus magistralę, jų savininkai taip pat suprato tik gavę laiškus.
Juose nurodyta, kad žemė, kurioje jos įrengtos, bus paimta visuomenės reikmėms.
Štai tada atsivertus specialųjį planą ir paaiškėjo, kad visi tiesioginiai įvažiavimai į degalines naikinami. Tad degalinės išstumiamos iš verslo.
Pasak „Emsi“ degalinių tinklo direktorės Jurgitos Šindeikės, verslininkams ir anksčiau susitikimuose su Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo leista suprasti, kad specialusis planas nebus keičiamas – jokių nuolaidų nebus daroma.
„Po susitikimo Marijampolėje niekas nepasikeitė. Pribloškia valdininkų kurtumas – verslo argumentų niekas nenori girdėti“, – sakė J.Šindeikė. – O juk naikinant tiesioginį patekimą į degalines nebuvo vertinama, kad prarasime klientų srautą – vilkikų vairuotojai važiuos degalų į Lenkiją, o kartu išveš ir valstybės pajamas už akcizą.“
Per susitikimą Marijampolės savivaldybėje išlindo iš maišo ir daugiau ylų.
Pavyzdžiui, teisės aktai nepasikeitė, senas kelių reglamentas nepakito, bet LAKD prieš porą metų pati tarpininkavo darydama išimtį.
J.Šindeikė pati kreipėsi į Kalvarijos savivaldybę dėl dviejų tiesioginių įvažiavimų į planuojamas poilsio aikšteles-degalines netoli Lenkijos sienos įrengimo.
LAKD to nė neneigia. Tik dabar ėmė aiškinti, kad tai – laikini įvažiavimai, o atnaujinus magistralę jie bus panaikinti.
Pavyzdžiui, tinklą „Alauša“ valdanti bendrovė sklypą yra įsigijusi 95-ajame kilometre ir jame stato degalinę bei sunkiasvorio krovininio transporto terminalą.
„Buvo parengtas detalusis teritorijos planas, suderinome visus dokumentus, gavome statybos leidimą.
Buvo atliktas ir transporto saugumo auditas. O dabar sąlygos keičiamos – specialiajame plane tiesioginis įvažiavimas į degalinę yra panaikintas.
Tai – didelė problema, nes patirtis liudija, kad po tokio sprendimo apyvarta krinta perpus.
Valstybei kils prievolė atlyginti žalą dėl pasikeitusių veiklos sąlygų – nuostoliai vertinami 2,5 mln. eurų.
Tad ar teisingas toks plano užsakovų sprendimas?“ – plano rengėjų logikos pasigedo bendrovės atstovas.
Dokumentai – beverčiai
Pasak buvusio vyriausiojo Marijampolės architekto Arūno Lukoševičiaus, LAKD deklaruoja, kad projektuojant magistralę vadovautasi didesnę galią turinčiais planavimo dokumentais: „Peržiūrėjęs brėžinius plane nepastebėjau nei esamų, nei būsimų degalinių – praleistos trys degalinių vietos, nors jos susijusios su magistralinio kelio infrastruktūra.
Be to, 64-ajame kilometre numatyta sunkiojo transporto parkavimo aikštelė, tačiau bendrajame Marijampolės savivaldybės plane tokio objekto net nėra.“
Niekinis tapo ir Kalvarijos savivaldybės specialusis degalinių išdėstymo planas.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Vytauto Palevičiaus, visi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai buvo anuliuoti.
Kadangi A5 kelio rekonstravimo projektas yra valstybinės svarbos, savivaldybėms teks keisti arba koreguoti savo bendruosius planus.
Taigi valdininkai važiuoja buldozeriu nepaisydami, kad visa tai, ką suguldė į specialųjį planą, iškraipė konkurenciją.
A5 kelio rekonstrukcija nuo Kauno iki Marijampolės jau atlikta, tiesioginiai įvažiavimai į ten esančias degalines palikti. Apie nesaugų eismą toje atkarpoje nebekalbama, nors automobilių srautas joje net 2,3 karto didesnis nei nuo Marijampolės iki sienos.
Neteks ir savo namų
Specialusis planas Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių gyventojams siunčia dar vieną žinią.
Kadangi nuo 84-ojo iki 93-iojo kilometro bus klojama nauja magistralės atkarpa, tai pakeis ir dalies žmonių gyvenimą – 52 pastatai, esantys trasoje, bus nugriauti.
„Tai jau antras kartas, kai kelias įsiveržia į mūsų gyvenimą.
Rekonstruojant ankstesnę jo atkarpą netekome dalies žemės, o dabar prarasime ir namus, – sakė ties Marijampole gyvenanti moteris. – Dabar kieme nesusikalbame – tik šūkaudami bendraujame: triukšmas nuo magistralės didelis. Nors esame sodybą apsodinę medžiais, jie nedaug tegelbėja. Jeigu namas nebūtų nugriautas, kelias eitų pro jo kampą. Neįmanoma būtų gyventi, parduoti – taip pat.“
Jos teigimu, blogai ir tai, kad projekto rengėjai nieko konkretaus nepasako. Nei to, kada ta žemė bus paimta, nei kiek už ją sumokėta, todėl neįmanoma nė kito būsto dairytis.
„Kaip nugyventi tuos dvejus metus? Jei sodybos vertė bus nustatyta prieš pat pabaigą ir per tris mėnesius teks išsikraustyti, ką reikės daryti?
Visi laukėme šio susitikimo, o juk niekas nepaaiškėjo“, – užsiminė moteris.
„Pasakykite, kokios kompensacijos tikėtis už paimtą žemę“, – nuo šio klausimo savivaldybės salė ūžė.
Tačiau nė vienas LAKD atstovų ar projektuotojų nepaminėjo net apytikrio skaičiaus. Esą tai – individualu, o kainą nulems rinka.
Salės pakampėse buvo girdėti užuominų, esą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atveju vidutinė kompensacija už hektarą siekė 5800 eurų.
300 mln. eurų – dar negalutinė kaina
Keturių eismo juostų magistralė. Abipus jos – 7 metrų pločio jungiamieji keliai. 40 kilometrų magistralės ruože numatytos keturios sankirtos, šešios skirtingų lygių sankryžos, 19 žiedinių sankryžų. Jungiamųjų kelių ilgis sieks apie 80 kilometrų, triukšmo užtvarų ilgis sudarys 21 kilometrą. Kiek visa tai kainuos?
Pasak LAKD direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, apytikslė projekto vertė siekia apie 300 mln. eurų. Tai – specialaus plano parengimo ir trasos parinkimo kaina. Tiksli vertė bus nustatyta galutinai parengus techninį projektą.
„Tai bus magistralė su abipus einančiais jungiamaisiais keliais. Dabar magistralės ruože nuo Kauno iki Marijampolės jungiamųjų kelių nėra. Verslas negali kurtis prie tokios svarbios eismo arterijos, o kai kuriais atvejais nebegali patekti nė į savo sklypus. Projektuojami jungiamieji keliai leis verslininkams kurtis prie magistralės, iš kurios lengva pasiekti ir Lenkiją. Juo labiau kad po poros ar trejų metų lenkai pabaigs savo „Via Baltica“ magistralės dalį, ir mes sujungsime tuos ruožus“, – aiškino V.Andrejevas.
Jo teigimu, degalinės, kurios, pakeitus dalį magistralės trasos nauja, išliks prie senojo kelio, tapsiančio mažesnės svarbos, ir galės tęsti veiklą.
„Kita vertus, degalinių koncentracija tarp Marijampolės ir sienos su Lenkija yra didelė. Bet mūsų valstybė nereguliuoja, kiek degalinių turi būti tam tikroje kelio atkarpoje, o tai daroma ir Lenkijoje, ir Vokietijoje. Ten įrengiamos didelės serviso aikštelės, į kurias galima patekti per tiesioginį įvažiavimą iš magistralės, bet jos išnuomojamos pagal konkursą degalinei, ir tik ten ji gali dirbti.Mes leidžiame kurtis prie magistralinių kelių. O kad nebūtų per retas išvažiavimas iš magistralės, kas 5–7 kilometrus ir bus įrengtos dviejų lygių sankryžos. Prieš metus pristatėme koncepciją, kad jungiamieji keliai bus aptarnavimo keliai. Ir vairuotojai galės rinktis, į kurią degalinę sukti, – ženklų bus pristatyta“, – teigė LAKD vadovas.
O ką daryti, jei vairuotojai pravažiuos nuorodas ir laiku nepasuks į jungiamąjį kelią norėdami patekti į degalinę, su kuria sudaryta dyzelino pirkimo sutartis?
„Prieš pat Lenkijos sieną bus įrengtas transporto mazgas, kuriame apsisukę vairuotojai galės grįžti į kurią tik norės degalinę“, – aiškino V.Andrejevas.
