Svarbi senosios kultūros dalis
Ne veltui pluoštinės kanapės Lietuvoje buvo vienas pirmųjų kultūrinių augalų, kuris ir rengė, ir maitino protėvius. Archeologai yra radę kanapių sėklų ir virvelių liekanų, kurių amžius siekia daugiau negu 5 tūkst. metų.
Žemaitijoje dar ir šiandien be trintų kanapių sėklų šventinis tradicinių patiekalų stalas yra neįsivaizduojamas. Net ir sovietmetis, kai kanapes auginti buvo draudžiama, iš žmonių atminties neištrynė gilios kulinarinės tradicijos, senovinių receptų – kanapių druskos, kanapinių šaltanosių ar kanapių pieno.
Nuo vėlyvo rudens iki pat pavasario kanapių aliejus būdavo didelis sveikatos turtas – vitaminų, mikroelementų ir riebiųjų rūgščių Omega-3 ir Omega-6 ir Omega-9 šaltinis. Kanapių aliejus yra daugiausia riebiųjų rūgščių turintis augalinis aliejus, spaudžiamas iš sėklų, kuriose yra daug geriausiai įsisavinamų baltymų.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais kanapių pluoštas ir aliejus buvo eksportuojamas į kitas šalis. O prašydami gero linų ir kanapių derliaus vietiniai žmonės kreipdavosi į dievą Vaižgantą.
Pluoštinės kanapės atgauna vertę
Nepriklausomoje Lietuvoje tarpukariu kanapių augalus tyrinėjo mokslininkai – Dotnuvos žemdirbystės institute net buvo išvesta pluoštinių kanapių veislė „Dotnuvos X“. Gegužės mėnesį pasėtos kanapės užaugdavo iki 2–2,5 metro ir visiškai subręsdavo.
Vis dėlto ilgainiui linai nurungė kanapes, nors būtent kanapių pluošto virvės, lynai ir audiniai buvo labiausiai tinkami laivybai, nes buvo atsparūs sūriam vandeniui.
Tiek linams, tiek kanapėms apdoroti buvo naudojami tie patys įrankiai ir mechanizmai. Įranga modernėjo, gamybos apimtys augo, tačiau natūraliam pluoštui vis didesnę konkurenciją ėmė sudaryti dirbtinis. Lietuviškų linų pramonė prarado konkurencingumą ir šiandien tradicija gyvuoja tik pavienių paveldo saugotojų ir entuziastų dėka.
Pluoštinių kanapių padėtis šiandien – kur kas geresnė. Nors Lietuva pluoštinių kanapių auginimą legalizavo paskutinė Europoje – tik 2014 metais, tačiau pastaraisiais metais kanapių pasėlių laukai didėja. Pasak augintojų, vis didesnis vartotojų dėmesys ekologijai ir stiprėjanti produktų paklausa pasaulyje atveria palankias perspektyvas.
Pasėlių laukai – vis didesni
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis, 2018 metais kanapių pasėlių plotai Lietuvoje pasiekė 4 tūkst. hektarų, o tai rodo, kad ūkininkai atranda rinkas kanapių sėkloms realizuoti, taip pat sėkmingai imasi ekologiškų produktų gamybos – siūlo kanapių aliejų, miltus ir net kanapių jauką žvejybai.
Visos Lietuvos ūkiuose auginamos kanapių veislės yra patvirtintos ir įrašytos į leistinų Europos Sąjungoje auginti pluoštinių kanapių sąrašą. Tai reiškia, kad jose yra ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio (THC).
Pluoštui ir sėkloms itin tinkamos sėjamųjų kanapių veislės su itin mažu THC kiekiu buvo išvestos praėjusio amžiaus pabaigoje. Lietuvoje augalams taikoma griežta kontrolė, todėl pažangūs ūkiai perka tik sertifikuotą registruotų veislių sėklą, kurią dar patikrina Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai.
Patys žemdirbiai kanapes vertina dėl to, kad ši kultūra tinka sėjomainai ir gali gerai augti ekologiniuose ūkiuose. Aukštai į saulę greitai besistiebiančios kanapės natūraliai stelbia piktžoles, todėl jų priežiūrai nereikia herbicidų. Dalis kanapes auginančių ūkininkų visiškai atsisako ir pesticidų, mat šie augalai kai kuriuos kenkėjus paprasčiausiai atbaido.
Sprendimas auginti kanapes nėra galvosūkis, nes laukas paruošiamas ir įdirbamas standartine grūdine technika, o sėklų derlius nuimamas standartiniais kombainais, naudojant rapso nustatymus. Kai kanapės auginamos pluoštui, jos dažniausiai pjaunamos arba voluojamos – apdorojamos standartine šiaudų surinkimo technika.
Šiuo metu ūkininkai laukia leidimo panaudoti visas augalo dalis. Tokiu atveju, įvairiais produktais gali virsti stiebai, lapai, žiedynai, sėklos ir net spaliai. Anot perdirbėjų, kaip celiuliozės žaliava kanapių pluoštas gali pakeisti medieną ir padėti išsaugoti miškus. Kanapės užaugina labai daug biomasės, kuri gali būti paverčiama metanu, etanoliu arba gazolinu. O augalo spaliai tinka kuro granulėms gaminti.
