Force majeure, remontas ir nestabilumas
Neginčijamai stiprų poveikį naftos rinkai turi Venesuela, kur buvo sumažinta, o ir toliau tokia išliks juodojo aukso gavyba. Šių metų kovą Venesuela dėl nuolatinių elektros tiekimo pertrūkių per parą išgaudavo milijoną barelių naftos. Palyginti su vasariu, tai – kone 500 tūkst. barelių mažiau.
Balandį mažiau naftos išgavo Kazachstanas. Kaip nurodė šalies Energetikos ministerijos atstovas, dėl dviejų stambių naftos ir dujų gavybos vietų įrenginių remonto balandžio rezultatai bus 300 tūkst. barelių per parą mažesni nei buvo kovą. Remonto darbai užtruks iki 1,5 mėnesio. Iki šių metų pabaigos tokiam pat laikui ketinama stabdyti ir remontuoti dar vieno telkinio gavybos įrenginius.
Balandžio pabaigoje sumažėjo rusiškos naftos tiekimas. Taip nutiko dėl to, kad per Baltarusiją einančiame naftotiekyje „Družba“ rasta organinių chloro junginių, kurie gadina naftos perdirbimo įmonių techniką. Galiausiai daugelis valstybių atsisakė priimti rusišką naftą.
Prie pokyčių naftos rinkoje prisidėjo ir karinis perversmas Sudane, o taip pat Alžyro prezidento Abdelazizo Bouteflikos sprendimas nebesiekti penktosios kadencijos. Nors šie įvykiai realios įtakos rinkai nepadarė, vis tik netiesiogiai prie didesnių naftos kainų prisidėjo, rašo forbes.ru.
Neišvengiama griūtis?
Daugiau nei dvejus metus kainas naftos rinkoje iš esmės palaikė OPEC+ (Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos šalys ir jų partneriai) susitarimas dėl gavybos kvotų. Pastarasis susitarimas – 2018-ųjų lapkričio mėnesio.
Ir vis dėlto jei šių metų sausį-vasarį OPEC+ nedžiugino rezultatais, nes partnerės susitarimo 100 proc. nesilaikė, tai jau kovą jis buvo viršytas 300 tūkst. barelių per parą.
Mėnesio heroje tapo Saudo Arabija, kuri praktiškai viena įvykdė susitarime nurodytą kiekį. Kovą naftos gavyba šalyje buvo netgi žemesnė nei 500 tūkst. barelių per parą – OPEC+ numatytasis siekis.
Situacija Irane, ypač faktas, kad JAV panaikino visas išimtis Irano naftos eksportui, juodojo aukso rinkoje taip pat turi savo svorį. JAV sprendimas rinkos dalyviams buvo staigmena. Po oficialaus amerikiečių pareiškimo naftos kainų augimas įgavo didesnį tempą. Panašu, kad daugelis vylėsi, jog JAV sprendimas nebus toks griežtas.
Iranas savo ruožtu atsikirto, kad uždarys Hormūzo sąsiaurį. Pridėjo ir tai, jog naftos eksporto iki nulio nesumažins.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, šių metų kovą Iranas eksportavo beveik 1,7 mln. barelių per parą. Daugiau nei 36 proc. jų pateko į Kiniją, panašus kiekis – į Indiją ir Pietų Korėją. Kur nukeliavo kita nemenka dalis Irano naftos, nenurodoma, tačiau spėjama, kad bent kažkoks kiekis galėjo pasiekti Europą.
Jei darysime prielaidą, kad visos šalys vykdys JAV sankcijas ir naftos iš Irano neimportuos, o eksportui klius tik ta nafta, kurios gavėjai nenurodyti, rinką reikės papildyti beveik 1,5 mln. barelių naftos per parą. Tai gana daug. Ir per vieną mėnesį rinkoje rasti tokį kiekį „laisvos“ naftos bus keblu. Keblu vien dėl to, kad OPEC+ susitarimas bus peržiūrimas tik gegužę.
Metų pabaigoje trūkumas gali atsisukti kitu galu. Tarp kitko, galutiniai atliekamos naftos kiekiai, o kartu ir jos kaina priklausys nuo Saudo Arabijos bei kitų OPEC+ narių.
Ko laukti?
Iš scenarijų, kurie įmanomi, pirmasis yra šis: Saudo Arabija laikysis OPEC+ susitarimo ir naftos gavybą padidins tik 500 tūkst. barelių per parą, kurie į rinką gali patekti per vieną du mėnesius.
Tuomet OPEC+ gegužę susitaria palaipsniui – 300-500 tūkst. barelių per parą – didinti gavybą. Situacijos sekimas ir koordinuoti partnerių veiksmai leistų naftos kainoms laikytis 60-65 JAV dolerių už barelį lygyje. Tiesa, yra pavojus, kad pasikartos 2018 m. situacija, kai visos šalys išgaus daugiau naftos, nei įrašyta susitarime.
Antrasis kelias – juntamas, netgi iki 11 mln. barelių per parą – Saudo Arabijos gavybos apimčių didinimas.
JAV tikina, kad turi susitarimą su Saudo Arabija, jog ji didins gavybą, kad kompensuotų Irano naftos netekimą rinkoje. Tam šalis turi technologinių pajėgumų. Pavyzdžiui, 2018 m. kovą jie per parą išgavo 11 mln. barelių naftos.
Vis dėl to jei taip nutiktų, tai reikštų, kad OPEC+ susitarimas neturi visiškai jokios reikšmės. O be Saudo Arabijos organizacija rinkoje nebeturės svorio. Antra, tai atrištų rankas visoms likusioms OPEC+ valstybėms. Jei jos neribotų naftos gavybos, šie rodikliai Saudo Arabijos gavybos apimtis galėtų viršyti 500-600 tūkst. barelių per parą. O tai naftos kainoms leistų nukristi iki 50 JAV dolerių už barelį ar netgi dar žemiau.
Šiaurės Amerikos faktorius
Neverta pamiršti ir fakto, kad naftos gavybos apimtys JAV taip pat didėja. Šiemet jos siekia 900 tūkst. barelių per parą. Iki metų pabaigos pajėgumai dar labiau išaugs, nes rinką menkiau ribos infrastruktūra. Mat netrukus šalyje atsiras naujų naftotiekių, o ir senieji bus praplėsti.
Tik skalūnų naftos kokybė gali tapti faktoriumi, kuris ribos jos gavybą JAV. Naftos rinkoje vis akivaizdžiau pastebimas sieringos ir sunkia vadinamos naftos rūšių stygius.
Iranas kaip tik eksportuoja vidutinio ir didelio sieringumo naftą. Bet yra nedidelė dalis mažai sieringų rūšių, kurias rinkoje pakeis JAV.
Nevertėtų užmiršti ir mažėjančios paklausos, kainų karų ir plastiko naudojimo apribojimu. Galų gale yra didelė tikimybė, kad metų pabaigoje kainos pasieks piką.
