Štai tokios ekonominės logikos, atrodo, laikosi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jos užsakymu jau parengtas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5, vedančio nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, rekonstravimo specialusis planas. Liko paskutinis jo etapas – supažindinti su juo visuomenę.
Šio kelio laukia visi, kuriems reikia įveikti atstumą nuo Kauno per Marijampolę iki Lenkijos sienos. Šiame ypač pavojingame „Via Baltica“ kelio ruože liko neatnaujinta apie 40 kilometrų.
Šis A5 kelias yra ir vilkikų trasa: vienintelė jungtis su Vakarų Europa, kuria per metus gabenama apie 28 mln. tonų krovinių.
Per sieną – pilnais bakais
Tačiau šis specialusis planas trenkė per verslo pakinklius degalines valdančioms įmonėms. Apie tai, kad naikinami tiesioginiai įvažiavimai į degalines, jos sužinojo vos prieš porą mėnesių.
40 kilometrų kelio ruože šiuo metu veikia 16 degalinių, jose prieš įvažiuodami į Lenkiją prisipilti degalų stoja vilkikų vairuotojai.
Šioje atkarpoje bendrovės „Emsi“, „Circle K“ ir „Neste“ turi po dvi degalines, po vieną – „Viada“, „Vakoil“, „RV“, „Aris“, „Rotada“, „Baltic Petroleum“ ir kitos.
Daug degalinių? Nes būtent šiame kelio ruože itin didelis jų poreikis.
Balandžio 5-ąją bendrovė „Emsi“ skaičiavo, kiek automobilių, traukiančių iš Kauno, važiavo per Marijampolės savivaldybėje esančius Pietarių ir Skaisčiūnų kaimus. Pirmajame, esančiame prieš Marijampolę, per parą prariedėjo 10 584 krovininiai ir 14 026 lengvieji automobiliai.
Per Skaisčiūnus, esančius už Marijampolės, važiavo atitinkamai 6616 ir 3998 automobiliai.
Taigi vien į „Emsi“ įsipilti degalų prieš įvažiuodami į Lenkiją per parą sustoja apie 200–300 sunkiasvorių vilkikų.
Logistikos įmonės moka skaičiuoti. Jos vertina kiekvieno kilometro sąnaudas.
„Degalai Lietuvoje pigesni nei Lenkijoje. Antra, logistikos įmonės palankiomis kainomis yra sudariusios ilgalaikes sutartis su jų tiekėjais.
Tad jei vairuotojai ir būna įsipylę degalų prieš pasikraudami krovinius, tarkim, Vilniuje, prieš įvažiuodami į Lenkiją jie dar būtinai stabteli degalinėse ir išvažiuoja sklidinais bakais“, – sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliniais asociacijos „Linava“ vadovas Mečislavas Atroškevičius.
Grįždami iš Vakarų vairuotojai taip pat apskaičiuoja, kiek reikės dyzelino iki sienos. Jo pilasi tiktai tiek, kad pasiektų Lietuvą, ir tada jau stoja mūsų degalinėse.
Verslas – šokiruotas
Tačiau specialiajame kelio Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos plane numatyta, kad į degalines bus įmanoma patekti tik viadukais nuvažiavus nuo magistralės ir atstumą iki jų įveikus jungiamaisiais keliais.
Tai reiškia, kad vairuotojai, pražiopsoję nusukimą, kitoje sankryžoje turės grįžti atgal ir iki degalinės riedėti kelis ar keliolika kilometrų.
Kas taip elgsis, jei, pavyzdžiui, atstumas iki „Neste“ degalinių pailgės maždaug 5 kilometrais, iki „Viada“ – kone 20, iki „Vakoil“ – 19, iki „Aris“ – 9 kilometrais?
„Jei vairuotojams teks laviruoti su prekių prikrautais vilkikais į jungiamuosius kelius ir dar važiuoti jais kelis kilometrus iki degalinės, jie to vengs.
Viena, tai prasilenks su ekologija, kita, vairuotojai skaičiuoja kiekvieno kilometro ridos sąnaudas“, – sakė M.Atroškevičius.
Kas laukia degalinių atnaujinus magistralę, jų savininkai suvokė tik išgirdę, kad žemė, ant kurios jos įrengtos, yra paimama visuomenės reikmėms.
„Žemė tėra smulkmena. Svarbiausia yra tai, kad visas Marijampolės rajonas – ir dirbamosios žemės plotai, ir gyvenamieji pastatai – lieka už abipus magistralės nutiestų ištisinių jungiamųjų kelių.
Tad kokia dalis automobilių juose atsidurs? Ar nebus taip, kad jais judės ir žemės ūkio technika, ir vilkikai, ieškantys degalinių? Kam tada bus apskritai reikalinga pati magistralė?“ – svarstė „Emsi“ degalinių tinklo direktorė Jurgita Šindeikė.
Jos teigimu, verslininkams per susitikimus su Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo leista suprasti, kad specialusis planas nebus keičiamas, – jokių nuolaidų nebus daroma.
Taip, anot J.Šindeikės, iškraipoma konkurencija. Juk to paties A5 kelio rekonstrukcija nuo Kauno iki Marijampolės yra atlikta, tiesioginiai įvažiavimai į ten esančias degalines – palikti.
Nors toje kelio atkarpoje automobilių srautas 2,3 karto didesnis nei nuo Marijampolės iki sienos, apie nesaugų eismą ten nekalbama.
„Susitikime su projekto rengėjais siūlėme pakoreguoti jį taip, kad jungiamieji keliai apjuostų degalines – padarytų lankstą, o iš magistralės būtų tiesioginiai įvažiavimai į jas.
Bet to niekas net nenorėjo girdėti. Kai spaudžia laikas pasiimti projektui skirtus pinigus, niekas nebenori jokių keitimų“, – kartėlio neslėpė pašnekovė.
Reglamentui – dešimt metų
Dar 2008-aisiais įsigaliojo techninis reglamentas „Automobilių keliai“. Morališkai jis jau pasenęs, bet iki šiol nėra atšauktas.
Reglamento skyriuje „Sankryžos“ yra nurodyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių būdų patekti į šalia kelio esančius objektus: sodybas, dirbamosios žemės sklypus, taip pat transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtus paslaugų statinius, pavyzdžiui, kavines, degalines, tualetus, poilsio aikšteles.
Reglamente taip pat rašoma, kad magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos turi būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 kilometrus.
Tačiau į šią nuostatą atsižvelgiama „pagal poreikius“ – pati LAKD tam tikrais atvejais leidžia nukrypimus, pavyzdžiui, prie pasienio šiuo metu statoma „Alaušos“ degalinė, į kurią įvažiavimas ir išvažiavimas iš jos buvo leistas nepaisant 5 km nuovažų reglamento.
Anot verslininkų, kelių reglamentą būtina keisti, nes per jo galiojimo dešimtmetį nuolat buvo daromos išimtys, – jo nebuvo griežtai laikomasi.
Ir dabar ne kas kitas, bet A5 kelio sprendiniai naikina šio reglamento reikalavimus, nušluodami nuo jo paslaugų statinius.
Pasigedo ekonominės logikos
„Iš verslo išmetamos dvi mūsų degalinės, – piktinosi „Circle K“ degalinių tinklo direktorius Skirmantas Mačiukas. – Europinė patirtis liudija, kad automobiliai, vos tik nutiesiamas naujas kelias, juo ir pasuka. Tai reiškia, kad 89-ajame kilometre abipus kelio esančios degalinės, į kurias daug investavome, taps nebereikalingos.“
Pagal projektą, sunkvežimiai, norėdami patekti į dabartines „Circle K“ degalines, likus trims kilometrams iki jos viaduku turės nusukti į jungiamąjį kelią.
Neapsižiūrėję laiku ir pravažiavę viaduką vairuotojai turės apsisukti ir jungiamaisiais keliais įveikti 14 km ilgesnį atstumą.
„Nesiginčijame: Lietuvai reikia saugaus magistralinio kelio, bet kodėl negalima jame padaryti tiesioginio įvažiavimo į degalines? Taip yra Lenkijoje, kur mes taip pat turime degalinių. Kai kuriose magistralėse ten yra ir jungiamieji keliai, nes jų reikia ūkininkams ir vietos gyventojams.
Prašėme Kelių direkcijos, kad būtų suteikta galimybė nusipirkti žemės už normalią kainą greta magistralės, nes jos kainos išpūstos. Deja, valstybei verslo reikalai mažiausiai rūpi“, – kalbėjo S.Mačiukas.
Jam, kaip ir kitiems verslininkams, kelia nerimą tai, kad valstybė nepaiso ekonominė logikos.
Jei išties didžiulis vilkikų srautas pasileis jungiamaisiais keliais, vadinasi, jie turės būti tokio pat lygio kaip ir automagistralė. Kokių milžiniškų investicijų tuomet prireiks?
Ir apie kokį eismo saugumą tada bus kalbama?
Kita vertus, valstybė neskaičiuoja ne tik kitų, bet ir savo pinigų.
Pavyzdžiui, pernai tarp 65-ojo ir 66-ojo kilometro už ES lėšas buvo įrengta elektra varomų automobilių įkrovimo aikštelė.
Pagal projektą, ji turi būti nugriauta, o pinigai – apie 25 tūkst. eurų – grąžinti Europos regioninės plėtros fondui.
Degalus pirks Lenkijoje?
Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės, susitikimuose su projektuotojais pagrindinės pastabos ir buvo susijusios su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis ties degalinėmis.
„Lietuva – tranzitinė šalis. Magistraliniais keliais pravažiuoja labai daug latvių, estų vilkikų.
Norėdama išsaugoti šį statusą valstybė turėtų pasirūpinti, kad degalinės, esančios prie magistralės, būtų lengvai pasiekiamos.
Lenkija tvarko savo kelius, „Via Baltica“ – taip pat.
Jei pas kaimynus užsukti į degalines vairuotojams bus paprasčiau, prarasime konkurencinį pranašumą, o kartu – ir klientus“, – kalbėjo D.Jokšienė.
Užgožė visą rajoną
Rengdami poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą specialiojo plano kūrėjai dėmesį sutelkė į daugybę veiksnių – poveikį gamtai, oro kokybei, dirvožemio taršai, saugomoms teritorijoms ir kitkam.
Bet nenurodė, kokią įtaką retas sankryžų tinklas padarys vietos bendruomenei – žmonių socialiniams ryšiams, susisiekimui, sveikatos paslaugų pasiekiamumui.
Neįvertinta liko ir tai, kokį poveikį projektuojamo kelio sprendiniai padarys ūkinei veiklai – kiek nutiesus magistralę sumenks degalinių apyvarta, kiek dėl to valstybė praras įvairių mokesčių, kartu – ir akcizo už degalus.
„Visą Europą esu apvažiavęs – visur pakelėse yra lengvai pasiekiamos degalinės.
Tai, kas atsidūrė specialiajame kelio rekonstrukcijos plane, – visiškai neteisingas sprendimas“, – kirto Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bajoras.
Jo teigimu, blogai tai, kad visas rajono žmonių gyvenimas atsiduria už jungiamųjų kelių. Blogai ir tai, kad panaikinus degalines žmonės praras darbo vietas, o savivaldybė – pajamų.
Pasak buvusio Marijampolės savivaldybės vyriausiojo architekto Arūno Lukoševičiaus, A5 rekonstrukcijos planą rengusios projektavimo bendrovės „Kelprojektas“ ir „Urbanistika“ aiškinamajame rašte buvo užsiminusios, kad visi jo sprendiniai yra preliminarūs – kad galės būti keičiami. Bet taip nenutiko.
„Buvo teigiama, kad rengiant planą bus vadovaujamasi kitais teritorijų planavimo dokumentais: specialiuoju savivaldybės degalinių išdėstymo planu, bendruoju savivaldybės miesto ir kaimiškosios vietovės planu bei apskrities bendruoju planu.
Bet tai tebuvo deklaracijos.
Pavyzdžiui, specialusis degalinių paskirstymo planas buvo suderintas su Kelių direkcija.
Ji, būdama užsakovė, turėjo atsižvelgti, kad jos ir toliau funkcionuotų, nes tai yra kelio infrastruktūros objektai, kaip ir moteliai, transporto stovėjimo aikštelės. O dabar pateiktame visuomenei susipažinti plane matau, kad degalinės bus pasmerktos.
Teisingiausia būtų, kad Vyriausybė išpirktų degalines iš verslininkų ir paskirtų žemės naujoms statyti paskelbiant konkursą“, – kalbėjo A.Lukoševičius.
Jis neabejoja – dabar verslui toks specialusis planas yra tartum nokautas.
Reikia skirtingo lygio sankryžų
Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas:
„Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 kilometro patenka į transeuropinio tinklo „Via Baltica“ plėtros projekto etapą. Jis bus rekonstruojamas pagal automagistralių (AM) kelio kategoriją.
Tokiam kelio tipui keliamus reikalavimus numato Kelių techninis reglamentas. Pagal jį, AM kategorijos keliuose dėl didelio projektinio greičio (110–130 km/val.) ir projektinio vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (12–55 tūkst. automobilių per parą) turi būti įrengtos skirtingų lygių sankryžos.
Sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų, todėl papildomiems įvažiavimams įrengti nėra galimybių.
Siekiant pagerinti eismo saugumą, tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, o prie privažiavimų prie sklypų, sodybų ir kitų objektų abipus kelio bus įrengti jungiamieji keliai ir skirtingo lygio sankryžos.
Dabar turime dviejų priešingų eismo juostų kelią. Po rekonstravimo bus nutiesti du dviejų krypčių jungiamieji keliai, kuriuose leidžiamas greitis sieks 90 km/val. Tarp jų bus keturių juostų automagistralė, kurioje leidžiamas greitis sieks 130 km/val. Šiuo metu rengiamas investicinis projektas, jį parengus paaiškės reikalinga investicijų suma.“
