Mintimis apie dirbtinio intelekto poveikį finansų sektoriuje dalijasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Finansų inžinerijos katedros docentė dr. Nijolė Maknickienė.
Veiksmo vieta – finansai
Galima išskirti keturias sritis, kur dirbtinis intelektas jau atlieka tam tikrą vaidmenį: finansų rinkos, žaidimų industrija, viešasis sektorius ir įmonių valdymas. Finansų sistemą galima įsivaizduoti kaip tam tikrų agentų arba veikėjų visumą.
Bene visi agentai: bankų atstovai, kitų įstaigų ar individualūs finansų rinkos dalyviai turi tam tikrų interesų, poreikių ir kartais elgiasi racionaliai viską apskaičiuodami, o kartais vadovaujasi emocijomis, daro klaidų arba, priešingai, labai įžvalgiai nuspėja finansinius procesus.
Nenuginčijama, kad visi agentai veikia vienas kito sprendimus. Kas gi keičiasi, kai į šią sistemą įsitraukia naujas dalyvis – dirbtinis intelektas? Kaip dirbti su tokiu „bendradarbiu“? Kokias funkcijas perleisti dirbtiniam intelektui, o kokias pasilikti sau?
Daugiausia investicijų sulaukianti ir tyrinėjama sritis yra finansų rinkos. Su interneto atsiradimu investavimas ar spekuliavimas finansų rinkose tapo prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyveni, ar turimų lėšų.
Šioje rinkoje daug prieinamų, greitai kintančių duomenų, kurie leidžia analizuoti finansų rinkos elgseną, o siekiant nuspėti finansinių produktų kainas naudojami įvairūs prognozavimo metodai ir strategijos.
Investicijos finansų rinkose leidžia tikėtis atlygio, tačiau labai išauga specifinių žinių ir gebėjimų poreikis, kad įgautume pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
Atkartoja dalyvių elgseną
Galima išskirti dvi kryptis, kuriose dirbtinis intelektas skverbiasi milžinišku greičiu, – tai rinkos agentų elgsenos modeliavimas ir finansų inžinerija, kuri apima finansinių procesų prognozavimą, naujų finansinių produktų ir prekybos strategijų kūrimą bei investicijų portfelio sudarymą.
Šiuo metu kuriami imitaciniai modeliai, agentų sistemos, kurios atkartoja finansų rinkų dalyvių elgseną. Kuriamos paramos sistemos investuotojui, kur dirbtinis intelektas prognozuoja finansinių instrumentų kainas, sudaro investicijų portfelį, parenka tinkamą prekybos strategiją, įvertina kitų rinkos dalyvių nuomonę ir prognozuoja jų elgseną.
Pagrindinės finansų rinkos funkcijos atsiradus dirbtiniam intelektui nesikeičia. Rinkoje jau prekiauja pirmieji robotai, bankuose ir biržose su mumis bendrauja virtualūs asistentai.
Kas lieka žmogui – investuotojui? Didelė konkurencija ne tik su žmonėmis, bet ir su mašinomis, mažiau rutininio darbo, daugiau laiko, inovatyvūs sprendimai ir investicijų rezultatas: pelnas ir nuostoliai, tad ką mums daryti? Prisitaikyti, mokytis ir kurti konkurencingus finansinius bei technologinius produktus.
Būtent tuo tikslu, siekiant rengti šiuolaikines finansines technologijas išmanančius specialistus, nuo praėjusių metų VGTU pasiūlė naują magistrantūros finansų inžinerijos studijų programos finansinių technologijų (FinTech) specializaciją.
Kita labai aktyvi sritis yra žaidimų industrija. Čia dirbtinis intelektas mokomas suprasti taisykles, apskaičiuoti visas alternatyvas ir pasirinkti geriausią kelią laimėti. Taip pasiekiamas tobulas racionalumas.
Dirbtinis intelektas naudojamas norint laimėti aukcionus, lažybas, įvairioms bendradarbiavimo formoms sudaryti. Žmogui reikia būti įžvalgiam ir atsargiam, ypač ten, kur žaidžiama iš pinigų, nes laimėti prieš dirbtinį intelektą vargu ar pavyks.
Žaidimų rinkoje žmogui geriausia būti kūrėju. Kaip vartotojai iš dirbtinio intelekto integravimo į žaidimų industriją galime tikėtis įtraukiančių, virtualia realybe, maloniais pojūčiais apdovanojančių pramoginių žaidimų.
Finansinės technologijos skverbiasi ir į vyriausybių bei savivaldybių darbą. Surenkama daug makroekonominių duomenų, tik reikia mokėti ištraukti iš jų reikiamą informaciją ir panaudoti visuomenės labui.
Talkina pažangai
Išmintingos valdžios institucijos sėkmingai derina žmogiškuosius išteklius, dirbtinį intelektą ir kitas technologijas tokiose srityse kaip veiklos optimizavimas, bendradarbiavimas su visuomene, neteisėtos veiklos atpažinimas, korupcijos, pinigų plovimo, sukčiavimo atpažinimas, naujų projektų ar reformų poveikio modeliavimas ir kt. Čia kiekvienas darbuotojas gali rasti, kaip prisidėti prie pažangos.
Komercinės įmonės įžvelgia prasmę investuoti laiką, pinigus ir energiją į dirbtinio intelekto technologijas. Logistika, savaiminio vairavimo technologijos, klientų aptarnavimo, turinio kūrimo technologijos ir kiti dirbtinio intelekto taikymo būdai keičia investicinius pinigų srautus pasaulyje.
Todėl šiuolaikiniam žmogui ir bet kuriai organizacijai svarbu gauti pakankamai žinių ir gebėjimų, kurie ne tik leistų greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, bet ir dalyvauti greitame finansinių technologijų kūrimo ir taikymo procese.
