Prašymus pateikti – paprasta ir skaidru
Šįmet, kaip ir pastaruosius dvejus metus, prašymus mokytis profesinėje mokykloje bus galima pateikti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje. Anot LAMA BPO konsultanto Pauliaus Baltoko, prašymų priėmimas elektroninėje erdvėje įnešė skaidrumo ir praplėtė galimybių rinktis spektrą: dabar norint mokytis kitame mieste nebereikia gaišti laiko ir į konkrečią mokyklą vežti dokumentų.
Jau aišku, kad įvertinus verslo poreikius ir regionų plėtros planus daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų bus paskirstyta 20 200 vietų. Prašymų priėmimas prasidės birželio 1-ąją ir truks iki pat rugpjūčio pabaigos. Per pagrindinį priėmimą prašymai bus priimami birželio 1 d.–liepos 29 d., per papildomą – nuo rugpjūčio 8 d. iki rugpjūčio 26 d.
Ieškantiems žinių apie profesines mokyklas ir jų siūlomas studijų programas galima peržiūrėti AIKOS (Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos) bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro pateikiamą aktualiausią informaciją.
Praėjusiais metais išbandyta naujovė priėmimą į profesines mokyklas vykdyti dusyk per metus, anot LAMA BPO konsultanto P.Baltoko, nenuvylė. Planuojama, jog šįmet į tęstines, taigi trumpesnes, greitesnes, lankstesnes mokymo programas, skirtas turintiems kvalifikaciją, sukaupusiems darbo patirties ar panorusiems darsyk persikvalifikuoti, priėmimas vyks birželį ir kitų metų pradžioje. Taigi panorusiems keisti ar įgyti profesiją nebereikės laukti metų.
Nemokamas mokslas – dusyk
Baigusieji vidurinę mokyklą ar universitetines studijas dalyvauja tame pačiame priėmime į profesines mokyklas, tik jiems skirtos skirtingos programos: pirminis profesinis mokymas orientuotas į tuos, kurie renkasi pirmąją profesiją, o tęstinis profesinis mokymas pritaikytas tobulinantiems turimą ar norintiems įgyti naują profesinę kvalifikaciją ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.
Sausio 1-ąją įsigaliojo įstatymo nuostatos, jog į nemokamą profesinį mokymą bus galima pretenduoti dukart. Pavyzdžiui, pirmą sykį įgyjant kvalifikaciją, antrą – ją tobulinant ar persikvalifikuojant. Toks sprendimas, anot P.Baltoko, racionalus, prieš renkantis profesiją stojančiuosius priversiantis labiau apmąstyti motyvus ir pasirengimą mokytis. Beje, šįmet, kaip ir pernai, bus galima rinktis mokamas profesines studijas. Tokias studijas pernai rinkosi intensyvių tęstinio mokymo programų, kurios trunka šešis ar devynis mėnesius, moksleiviai.
Pastaraisiais metais pastebima, jog profesinį mokymą rečiau renkasi jau turintys profesiją arba baigę aukštąją mokyklą, tačiau profesijos siekiančių abiturientų ir dešimtos klasės moksleivių skaičiai keičiasi menkai.
Mokyklos neatsilieka nuo pokyčių
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar praėjusiais metais padidino vietų skaičių informacinių technologijų programose, tačiau jau daug metų tarp populiariausių profesijų – tradicinės specialybės: automobilių mechaniko, kosmetologo, kirpėjo.
Beje, praėjusiais metais tęstinio profesinio mokymo programoje į populiariausių dešimtuką įsiveržė siuvėjo profesija. P.Baltokas neabejoja: toks pokytis – ir dėl verslo aktyvumo, ir dėl darbuotojų įsiklausymo, kokių profesijų darbuotojų rinka laukia.
Nuo šių metų profesinis mokymas bus dar lankstesnis – orientuotas į modulines programas, kurios nuo ankstesniųjų skirsis ir turiniu, ir mokymo procesu, bus patogesnės.
„Verslo sektorius keičiasi, prisitaiko, modernėja. Dabartinis mokinys nebėra toks, koks buvo prieš 20 metų, taigi ir mokymo programos nebegali stagnuoti“, – komentavo P.Baltokas.
Didžioji dalis moksleivių į profesines mokyklas įstoja pirmuoju pageidavimu. Taigi galima teigti, jog moksleivių norai ir profesinių mokyklų galimybės bei valstybės poreikiai suderinami.
Svarbiausia – ne pažymiai
Iki šiol moksleiviai LAMA BPO sistemoje galėjo įrašyti tris pageidavimus pagrindinio priėmimo ir du – papildomo priėmimo metu, šiųmetė tvarka dar nepatvirtinta. Stojant į aukštąsias mokyklas itin svarbu kuo geriau išlaikyti brandos egzaminai, o profesiniame moksle labiau nei pažymiai vertinami socialiniai kriterijai.
Pirmenybė teikiama asmenims, kurie iki dešimtos klasės mokėsi paruošiamuosiuose profesiniuose kursuose ar siekia pirmosios kvalifikacijos. Jei tokių asmenų būtų daugiau nei vietų programoje, tuomet būtų skaičiuojamas balas, kurį sudaro visų mokymosi dalykų pažymių vidurkis.
Kai kurios profesinės mokyklos prieš priimdamos moksleivius į informacinių technologijų programas jų motyvaciją patikrina specialiais testais. Kol kas jie nėra dažni, tačiau, planuojama, ateityje galėtų atsirasti ir daugiau programų, kur tektų pasitikrinti – išlaikyti motyvacijos testą.
Kaip ir aukštąsias, moksleiviai noriai renkasi didmiesčiuose esančias profesines mokyklas, taigi Kaunas, Vilnius ir Klaipėda pritraukia daugiausia jaunuolių. Vis dėlto, patikino pašnekovas, ir regionuose yra itin populiarių mokymo programų.
