Tiek verslininkai, tiek valdžios atstovai sutinka, kad pameistrystė yra greičiausia ir geriausia mokymosi forma, tačiau ji Lietuvoje įsivažiuoja lėtai. Šiuo metu mokinius pagal pameistrystės programą aktyviai įdarbina tik Pabradės medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“.
Pameistrystė – mokymosi forma, profesinės mokyklos moksleivis sudaro pameistrystės darbo sutartį su įmone ar įstaiga ir joje atlieka praktiką. Darbdavys įsipareigoja pameistriui mokėti bent minimalų darbo užmokestį.
Verslas norėtų mokėti stipendiją, o ne atlyginimą
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gintauto Kvietkausko, šiuo metu darbdaviai nėra suinteresuoti įdarbinti mokinių pagal tokią sutartį – esą jiems neapsimoka. Pasak jo, pameistriui reikia mokėti darbo užmokestį, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, be to, jam tenka skirti daugiau dėmesio, papildomas priemones.
Anot jo, darbdaviai būtų labiau suinteresuoti įdarbinti pameistrius, jei jiems galėtų mokėti ne darbo užmokestį, o stipendiją, kuri nėra apmokestinama.
„Tokiu būdu pats verslas būtų motyvuotas, nes sutaupytus pinigus, nesumokėdamas mokesčių, galėtų skirti medžiagoms, kompensuoti įmonei priskirtam žmogui, kuris skiria savo laiką mokiniui“, – BNS sakė G. Kvietkauskas.
Jis užsiminė, kad profesinės mokyklos taip pat nėra pakankamai suinteresuotos, kad jų mokiniai užsiimtų pameistryste, nes joms reikia papildomai rūpintis mokiniais, skirti jiems vadovus.
Valdžia svarsto apie kompensacijas iš ES lėšų
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu vietoj darbo užmokesčio verslininkai negali mokėti stipendijos – tam reikėtų keisti įstatymą, tačiau svarstoma apie kitokias kompensacijas.
„Galbūt galima pagalvoti tam tikrą pameistrystės schemą iš Europos Sąjungos fondų, kad būtų tam tikra kompensacija. (...) Aš asmeniškai pritarčiau, reikia ieškoti būtų, kad įsivažiuotų šita sistema“, – BNS sakė D. Matulionis.
„Manau, kad tai (papildomos kompensacijos – BNS) padėtų profesiniam mokymui išlipti iš sudėtingos situacijos, kurioje jis šiuo metu yra“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuva yra viena šalių, kurioje yra mažiausiai besimokančiųjų profesinėse mokyklose. Jo teigimu, baiminamasi, kad naujomis paskatomis nebūtų piktnaudžiaujama – esą darbdaviai įdarbintų daug pameistrių ir taip vengtų mokėti mokesčius.
Tuo metu pramonininkų konfederacijos viceprezidentas siūlo, kad atskiriems sektoriams galėtų būti skiriamos kvotos ir atrenkamos tik socialiai atsakingos įmonės, kurios galėtų darbinti mokinius pagal pameistrystės sutartį.
„Galėtų tos pačios (darbdavių, pramonininkų, verslo – BNS) konfederacijos atrinkinėti, nes jos suinteresuotos ir geriausiai žino verslą, kurios įmonės pasiruošusios ir socialiai atsakingos“, – BNS teigė K. Kvietkauskas.
„Intersurgical“: pameistrystė – didelė vertė įmonei
Medicinos priemones gaminančios bendrovės „Intersurgical“ gamykloje Pabradėje šiuo metu pagal pameistrystę mokosi ir dirba apie 50 jaunuolių. Kelis kartus per mėnesį jie vyksta į Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrą, kur mokosi teorinių žinių.
Pasak įmonės vadovo Sigito Žvirblio, vienas didžiausių iššūkių buvo surasti gamyklai pakankamai darbuotojų, todėl ir pasitelkta pameistrystė. Pirmą kartą jaunuoliai pagal pameistrystės formą įsidarbinti maždaug prieš trejus metus.
„Pernai birželį iš 25 įstojusių 23 baigė mechatronikos specialybę, šiemet baigia kita grupė, irgi bus apie 23 mechatronikos (specialistus – BNS), bus ir šaltkalviai-įrankininkai“, – BNS pasakojo bendrovės vadovas.
„Turim daugiau norinčių, vyksta net ir atranka“, – pridūrė jis.
Jis teigė nematantis problemos dėl mokinių darbo užmokesčio. Anot S. Žvirblio, pameistrystė būtų populiaresnė, jei profesinės mokyklos labiau bendradarbiautų su įmonėmis ir labiau orientuotųsi į regionus.
„Mes šiandien esame viena didžiausių gamybinių įmonių Lietuvoje, bet dirbame regione. Mes matome kitaip savo įmonės ateitį. Pas mus geriausias, lojaliausias ir patikimiausias darbuotojas tas, kuris gyvena šalia įmonės. Jeigu jaunimas, baigęs mokslus, gali turėti galimybę ateiti į įmonę, įsidarbinti ir gauti specialybę, yra ir mums didelė vertė ir saugumas, ir jaunuoliui lygiai taip pat tam tikras privalumas, nenutolstant nuo namų turėti darbą su specialybe“, – teigė S. Žvirblis.
Vyriausybėje sudaryta neformali darbo grupė diskutuoja, kaip būtų galima paskatinti pameistrystę. Anot D. Matulionio, gegužės viduryje jos rezultatai bus pateikti Vyriausybės kancleriui.
