Kėdainiuose investavo milijonus eurų – apdoros kanapes

2019 m. balandžio 26 d. 13:43
Papildyta
Ūkininkai, auginantys pluoštines kanapes, to laukė – galimybės jas perdirbti. Nukūlę sėklas dažniausiai iš jų spausdavo aliejų, o štai pluošto vos menką dalį panaudodavo ekologijai prijaučiantys statybininkai.
Daugiau nuotraukų (53)
Situacija keičiasi: Kėdainių LEZ oficialiai atidaryta pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“. Tai vienas moderniausių pasaulyje šios paskirties fabrikų. Fabriko plotas sudaro 7000 kv. metrų, gamykla įkurta 2,5 ha teritorijoje.
Kontrolės – su kaupu
Aukštaitijoje, kur žemės nederlingos, vis daugiau ūkininkų nei kituose Lietuvos regionuose pluoštinėms kanapėms atriekia savo žemės. Vienas jų buvo ir Utenos rajono Kaniūkų kaime besidarbuojantis Virginijus Keraminas. Ekologinio ūkio laukuose pluoštinėms kanapėms jis buvo skyręs 2,5 hektaro žemės rėžį. Bet vėliau šių augalų nebesėjo.
„Pabandžiau auginti, bet po metų kitų atsisakiau. Ir ne dėl atliekamų patikrų gausos. Viena, buvau įsigijęs netinkamų sėklų – kanapės užaugo per aukštos, kombainu jų neįveikėme nukirsti. Reikia technikos, kuri stiebus sukapotų į tris dalis, o tokios neturėjau. Kertamos kanapės užkimšo techniką, susivėlė. Jų pluoštas labai geras, bet ir dabar tie suvelti kūgiai tebeguli sandėliuose“, – kalbėjo V.Keraminas.
Anot V.Keramino, jis aklai kanapių nesėjo – konsultavosi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininku Sigitu Vėjeliu, tyrusiu kanapių pluošto termoizoliacines savybes. Ir ketino jas parduoti statybininkams. Tačiau po nesėkmingos pjūties sumanymo tam kartui atsižadėjo.
„Bet neišsižadėjau. Jei atsirado galimybė perdirbti pluoštą, pasidomėsiu. Gal vėl imsiuosi jas auginti“, – užsiminė V.Keraminas.
Atidarė gamyklą
Įmonių grupei ICOR priklausanti bendrovė „Natūralus pluoštas“ į automatizuotą fabriką investavo 8,2 mln. eurų. Gamyklos produkcija – pasaulyje vis plačiau naudojamas, be atliekų gaminamas kanapių pluoštas, spaliai ir granulės.
„Numatytu laiku pastatyta ir išbandyta gamykla jau pradėjo gaminti produkciją, tačiau tai – tik pirmasis mūsų veiklos etapas. Toliau investuojame į fabriko plėtrą ir naują technologinę įrangą, skirtą specialiam kanapių pluošto apdirbimui.
Pasaulinei tekstilės pramonei planuojame pasiūlyti aukščiausios kokybės kanapių pluoštą ir siekiame palaipsniui didinti jo gamybos apimtis“, – sakė įmonės „Natūralus pluoštas“ generalinis direktorius Raimondas Petreikis.
Šiuo metu gamykla pajėgi perdirbti 30 tūkst. tonų kanapių stiebelių per metus, iš kurių galima pagaminti 10 tūkst. tonų pluošto. Išplėtus fabriko pajėgumus, gamybos kiekį ketinama padvigubinti.
„Savo produkcijos pavyzdžių esame išsiuntę į svarbiausias pasaulio rinkas, daugiau nei 100 potencialių pirkėjų, kurių tolimiausias – Kinijoje. Geros žinios mus jau pasiekė iš JAV ir Kinijos, čia laukiama bandomosios partijos tolimesniam bendradarbiavimui“, – teigė R.Petreikis.
Gamyba be atliekų
„Natūralaus pluošto“ gamybos procese nelieka jokių atliekų. Fabriko pagrindinė produkcija – tekstilės pramonei skirtas kanapių pluoštas ir kiti produktai: techninis pluoštas, spaliai ir biokuro granulės. Techninis pluoštas aktualus automobilių, popieriaus pramonei, velto pluošto ir bioplastiko gamintojams.
Europoje paklausūs ir kokybiški kanapių spaliai, iš kurių gaminamas aukščiausios klasės kraikas gyvūnams, namų statyboje naudojami ekologiški sienų blokeliai, izoliacinės medžiagos. Pirmuosius spalius, 60 tonų, „Natūralus pluoštas“ jau pardavė Lietuvoje ir Lenkijoje – būtent ekologiškų namų statybai.
Anot R. Petreikio, šiemet „Natūralus pluoštas“ investavo ir į pluoštinių kanapių derliaus nuėmimo techniką. Bendrovė už 1,5 mln. eurų įsigijo 4 specializuotus kombainus ir 6 specialias pjovykles, kurias suprojektavo ir pagamino Lietuvos gamintojai.
„Prie mūsų komandos prisijungė universalūs kvalifikuoti specialistai, kurie ne tik dirbs fabrike, bet ir naudodami aukščiausios kokybės techniką padės ūkininkams nuimti derlių“, – sakė R. Petreikis.
Aprūpins sėklomis
„Natūralus pluoštas“ ūkininkams siūlo bendradarbiavimo modelį, pagal kurį aprūpina ūkius pluoštinių kanapių sėklomis, konsultuoja, vėliau nuima ir superka derlių. Šiemet „Natūralus pluoštas“ ūkininkams pristatys 195 tonų pluoštinių kanapių sėklų. Bendrovė tikisi, kad 2000 hektarų plote užaugs apie 20 tūkst. tonų pluoštinių kanapių, tinkamų perdirbimui.
„Pluoštinės kanapės yra universali žemės ūkio kultūra, kuri ne tik tausoja dirvožemį ir aplinką, nustelbia piktžoles, bet ir ypač tinka sėjomainai. Gera naujiena ūkininkaujantiems ekologiškai – Europos Komisija šiuo metu svarsto įtraukti pluoštines kanapes į remiamai žalinimo programai tinkamų augalų sąrašą“, – teigė R.Petreikis.
Sėklas daugina ir tiekia „Natūralaus pluošto“ partnerė „Canaba“, kuri išvedė pirmą lietuvišką pluoštinių kanapių veislę „Austa SK“, pasižyminčią aukštu žaliavos pluoštingumu. „Šiuo metu tęsiame tyrimus, orientuotus į augalų derlingumo ir pluoštingumo gerinimą, pluošto kokybės didinimą“, – pasakojo „Canaba“ vadovas Ernestas Maumevičius. „Austa SK“ jau įtraukta į ES veislių registrą.
Pluoštinės kanapės (Cannabis Sativa L) įvairioms reikmėms Lietuvoje auginamos nuo senų laikų. Ši žemės ūkio kultūra, kaip ir linas, yra laikoma istoriškai neatsiejama Lietuvos žemdirbystės dalimi.
Kanapių plotai didėja
Pluoštines kanapes ūkininkai Lietuvoje pradėjo auginti 2011 metais. Tuo metu jie apsėjo vos 53 hektarus žemės. Plotai gerokai padidėjo 2015-2017 metais – paaugo iki 2450 hektarų, nes teisinės sąlygos joms auginti tapo gerokai palankesnės. Pernai Lietuvoje kanapes 4000 hektarų plote augino 182 ūkininkai.
Tad Lietuva pagal auginamų kanapių plotą patenka į pasaulio dešimtuką. Didžiausios augintojos yra Kanada, Kinija ir Prancūzija.
Kanadiečių įmonės investuoja į pluoštinių kanapių augintojus – didžiausia dalis jų investicijų tenka šalims, kurų dirvožemis palankus šiam augalui: Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Latvija, o dabar – ir Lietuva.
Kanados „Aurora Canabis“ įsigijo Lietuvos pluošinių kanapių augintoją ir perdirbėją „AgroPro“/„Borela“ – investicijos siekė 8 mlrd. eurų. Endobiotech“ kuria funkcionaliųjų ingredientų tyrimo centrą Kauno r.ajone, investicijos – 3,7 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.