Valstybės įmonei Vidaus vandenų kelių direkcijos krovininė barža atplaukė Velykų dieną, tačiau iškart jos iškrauti nebuvo galimybių, todėl barža dvi dienas stovėjo Žiemos uoste.
„Tai – svarbus ir reikšmingas žingsnis šalies krovinių logistikoje. Tiek žvelgiant iš ekologinės, tiek iš ekonominės perspektyvos. Vakarų Europoje gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais, toks krovinių gabenimo būdas yra plačiai išvystytas“, – kalbėjo valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pirmuoju reisu atgabenta 16 jūrinių konteinerių su įvairiomis žaliavomis, skirtomis maisto pramonei.
Pasak V.Vinokurovo, šiuo metu renkami kroviniai ir kita barža į Kauną galėtų atplaukti maždaug po dviejų savaičių.
„Barža Kauną galėtų pasiekti per parą“, – mano direkcijos vadovas. Pirmasis reisas užtruko ilgiau, nes norėta gerai ištirti vandens kelio lygį.
V.Vinokurovo nuomone, būtent vandens lygis Nemune yra didžiausia kliūtis laivybai. Štai šiuo metu dėl besitęsiančios sausros vandens lygis smarkiai krenta. Direkcijos vadovas žadėjo tokią situaciją keisti.
„Laivybai reikiamą vandens lygį galime išlaikyti vien techninėmis priemonėmis ir šia kryptimi aktyviai dirbame“, – tikino V.Vinokurovas.
Susisiekimo ministerija prieš porą metų ketino skelbti krovinių prieplaukos koncesijos konkursą. Nors susidomėjimo būta, visi galimi konkurso dalyviai minėjo tą pačią problemą – jiems abejonių kėlė vandens kelio būklė.
Artimiausiu metu konkurso skelbti neketinama, o prieplauką ir toliau naudoti ir prižiūrėti pavesta direkcijai.
Sutartis dėl krovinių prieplaukos statybos buvo pasirašyta 2012-ųjų spalį, o darbai užbaigti 2015 metų liepos mėnesį.
Krantinės ilgis siekia 120 metrų, įrengta 0,6 hektaro ploto aikštelė. Ilgiausiai užtruko svarstymai, kuri vieta tokiam objektui būtų patraukliausia Kaune. Naujai prieplaukai buvo tyrinėta ir Nemuno pakrantė netoli hidroelektrinės, nes ten nutiesta geležinkelio linija.
Norint pasiekti šią vietovę, tektų praplaukti visą miestą, o tiltų atramos, Nemuno sala ir menkas vandens gylis apsunkintų laivybą. Prieplaukos statyba Marvelėje kainavo 2,7 mln. eurų.
Toks krovinių pervežimas Lietuvoje buvo ypač populiarus ir plačiai naudojamas XX amžiaus pirmoje pusėje. Šalies vandens kelių tinklas buvo svarbus Šiaurės Rytų Europos upinės laivybos kelio dalis.
