Lietuva pirmoji Baltijos šalyse laiškininkus aprūpins tarnybiniais elektriniais dviračiais, tačiau tokiomis transporto priemonėmis jau naudojasi jų kolegos Lenkijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Portugalijoje.
Idėja pėstiesiems laiškininkams ir tiems, kurie siuntas bei korespondenciją gyventojams pristato savo dviračiais, skirti elektrinius dviračius atsirado po bandomųjų važiavimų 2017–2018 metais.
„Siekdami įvertinti elektrinių dviračių poreikį ir būsimus maršrutus atlikome bandomuosius važiavimus, kurie patvirtino, kad ši moderni transporto priemonė palengvins laiškininkų patiriamą fizinį krūvį ir pagreitins siuntų bei korespondencijos pristatymo procesą“, – pasakojo Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas.
Įvertino greitį ir patogumą
Pirmojo bandomojo važiavimo metu įvairiuose Lietuvos miestuose į gatves išvažiavo 15 dviračių: 10 iš jų buvo pačių laiškininkų, 5 – bendrovės.
Dviračius mynė laiškininkai, jų važiavimo spartą ir maršrutą fiksavo specialiai įdiegta įranga (GPS), buvo matuota judėjimo ir gyventojų aptarnavimo sparta, vėliau šie duomenys palyginti su pėsčiųjų laiškininkų darbo laiku.
Šis laiškininkų bandomasis dviračių žygis parodė, kad dalis miestelių ir kaimų regioninių kelių yra sunkiai įveikiami ir reikalauja nemažai pastangų net važiuojant be kasdienio laiškininkų krovinio, todėl elektrinė transporto priemonė kasdienį maršrutą gerokai palengvins.
Pasak įmonės atstovo, kaip ir kiekvieną kartą įmonėje diegiant naujovę, sulaukta nemažai laiškininkams nerimą keliančių klausimų: ar ši transporto priemonė saugi, ar elektriniu dviračiu bus galima važinėti lietui lyjant, ar jam žiemą nekenks šaltis, kas nutiks dviračiui sugedus ar kaip apsaugoti šį turtą nuo vagių.
„Darbuotojus nuraminome, kad dviračių priežiūra rūpinsis samdoma dviračių remonto įmonė, jie specialiai pagaminti taip, kad atlaikytų didelius korespondencijos svorius, būtų stabilūs ir manevringi, o dviračių amortizatoriai būtų pritaikyti žvyrkeliams ir duobėtiems keliams“, – aiškino Lietuvos pašto tinklo direktorius J.Sadauskas.
Be to, ilgapirščiams sudrausminti dviračio krepšiuose įmontuota signalizacija, o jie patys yra įregistruoti specialiame daiktų registre, kuris gerokai palengvins dviračio paiešką jo vagystės atveju.
Brangina sutuoktinio dovaną
Kai kurie laiškininkai jau anksčiau patys ėmė ieškoti būdų, kaip pasilengvinti darbą.
Kaunietė Regina Geniūnienė vos atšilus orams sėda ant elektrinio dviračio ir skuba pristatyti pašto bei nedidelių siuntinių Vaišvydavoje gyvenantiems žmonėms.
Moteris pasakojo, kad prieš gerą dešimtmetį jau dirbo paštininke Kauno rajone, Girionyse.
Vėliau tapo namų šeimininke. Prieš trejus metus Vaišvydavos, kur ir gyvena R.Geniūnienė, pašto darbuotojai pasiūlė vėl imtis šio darbo.
„Iš pradžių paštą nešiodavau keliaudama pėsčiomis. Vyras matė, kad taip dirbti sunku, todėl gimtadienio proga padovanojo elektrinį dviratį. Deja, neseniai sutuoktinis mirė, bet jo dovana man dabar dar brangesnė, nes jį primena kiekvieną dieną“, – neslėpė moteris.
R.Geniūnienė kiekvieną dieną nuvažiuoja apie 25 kilometrus, aptarnauja 74 namus.
„Keliuosi 5 valandą ryto, po valandos pradedu darbą. Kol apvažiuoju visus klientus, ateina ir antra ar trečia valanda popiet. Dviratis labai palengvina darbą, nes kai kurie namai, kuriuos turiu aplankyti, gerokai nutolę vienas nuo kito“, – pasakojo paštininkė.
R.Geniūnienė neslėpė, kad kai pradėjo važinėti elektriniu dviračiu, daugelis aplinkinių ir stebėjosi, ir gyrė moterį.
„Štai kokia pažangi paštininkė – rieda ne paprastu, bet elektriniu dviračiu“, – prisimindama aplinkinių reakciją šypsojosi kaunietė.
Praverčia savigynai nuo šunų
Moteris klientams veža paštą, sąskaitas, siuntinius.
„Į kiemus dažniausiai neiname, nes bijome šunų užpuolimo. Žmonių prašome, kad pašto dėžutes įsirengtų prie tvorų. Iš pradžių tuo visi stebėjosi, bet dabar jau daugelis pašto dėžutes įsirengia pagal reikalavimus“, – pasakojo moteris.
Didžiausi paštininkės priešai vis dėlto lieka šunys. Jie, ištrūkę iš kiemų, laksto gatvėmis ir, pamatę atvažiuojančią moterį, bando pulti.
„Tada dviratis tampa ir savigynos priemone. Jis gana sunkus, aš nuo jo nulipu ir, sukdama jį prieš save, šunis nuveju“, – sakė paštininkė.
Kaunietė elektriniu dviračiu važinėja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kol pašąla.
„Ant ledo dviratis slysta, esu nugriuvusi, todėl tada važiuoti vengiu. O ledo Vaišvydavos gatvėse netrūksta, nes ne visos jos išasfaltuotos, kai kurios gana duobėtos“, – pasakojo paštininkė.
Jos nuomone, bent keliose pagrindinėse Vaišvydavos gatvėse reikėtų nutiesti dviračių takus. Jų reikia ne tik paštininkės, bet ir kitų kauniečių patogumui.
„Tokio tako reikėtų ilgoje ir gana plačioje, bet tik iki pusės išasfaltuotoje Užvingių gatvėje, taip pat Dubravų gatvėje, kuri veda iki Vaišvydavos karjero ir miško, nes ten ilsėtis atvyksta daug žmonių“, – sakė moteris.
Pasigenda dviračių tako
Paštininkė pastebėjo, kad į daugelį Kauno gyvenamųjų rajonų iš miesto centro dviračių takai jau įrengti.
„Tokio tako reikėtų ir nuo Panemunės iki Vaišvydavos. Šalikelės įrengtos, tačiau automobilių vairuotojai dar nelabai pripratę prie dviratininkų, jų teisių negerbia. Ne kartą esu susidūrusi su tuo, kad vairuotojai savo automobiliais vos ne nustumia mus nuo kelio krašto, susidaro pavojingos situacijos“, – pasakojo R.Geniūnienė.
Moteris įsitikinusi, kad jei būtų įrengtas tikras gerai pažymėtas dviračių takas iki Vaišvydavos ir per ją, kur kas daugiau kauniečių taip pat imtų važinėti šiomis transporto priemonėmis, nes gyventojų Vaišvydavoje daugėja.
„Vaišvydava, prijungta prie Kauno miesto, taip pat tampa jo dalimi. Čia ir gyvulių jau daug kas nebelaiko, kuriasi jaunos šeimos, laukuose, kur anksčiau buvo tuščia, kyla nauji namai. Todėl reikėtų ir tokio civilizacijos ženklo kaip dviračių takai“, – įsitikinusi kaunietė.
Prireikia mažiau pastangų
Kai paštininkai sužinojo, kad jiems bus perkami elektriniai dviračiai, kolegos R.Geniūnienės taip pat klausė patarimų, kaip jai sekasi važinėtis tokia transporto priemone.
„Lėkti tokiu dviračiu labai smagu, ypač prieš vėją ar į kalną. Tada nereikia beveik jokių pastangų. Tai puiki priemonė mums, paštininkams. Tereikia nepamiršti įsikrauti dviračio akumuliatoriaus“, – sakė paštininkė.
Jos dviračio baterijos užtenka nuvažiuoti iki 40 kilometrų, paprastai moteris važiuoja iki 20 kilometrų per valandą greičiu.
„Elektriniai dviračiai – puikus pagalbininkas mums, paštininkams, kurie veždami nemažą svorį turi aplankyti daug žmonių ir tai padaryti sparčiai, nes mes esame laukiami“, – sakė R.Geniūnienė.
Rieda ir spaudžiant šalčiui
Garliavoje (Kauno r.) gyvenantis Vitalijus Andriukaitis paštininku dirba penkerius metus, o dviratis jam – ištikimas pagalbininkas.
„Turėjau daugybę pasiūlymų, tačiau pasirinkau šį darbą ir niekada nesigailėjau. Visiškai klaidinga manyti, kad tai monotoniškas užsiėmimas“, – kalbėjo 38 metų vyras. Jis tiesiog gali šiek tiek pakeisti maršrutą, ir vaizdai pasikeičia.
Kiekvieną dieną V.Andriukaitis dviračiu nuvažiuoja 18–25 kilometrus, bet yra buvę dienų, kai maršrutas driekėsi net 40 kilometrų. Tačiau tai – išimtiniai atvejai. Per metus garliaviškis nuvažiuoja apie 12 tūkstančių kilometrų.
V.Andriukaičio garaže stovi net 6 dviračiai, skirti įvairioms kelionėms ir skirtingai kelio dangai. Vyras šios transporto priemonės neatsisako net žiemą, tuomet tereikia pasirūpinti tinkamais drabužiais.
„Kartą riedėjau spaudžiant 23 laipsnių šalčiui“, – juokėsi V.Andriukaitis.
Tėvas neatsisako pomėgio
Garliaviškis pomėgį važinėti dviračiu perėmė iš tėvo, kuriam dabar 89 metai ir kuris vis dar noriai mina pedalus. Tokia mankšta jam padeda išlikti žvaliam, išvengti negalavimų.
V.Andriukaitis neabejoja, kad toks judėjimas naudingas ir sveikatai, padeda stiprinti imunitetą. Vyras tikino neprisimenantis, kada sirgo peršalimo ligomis.
Dviratis garliaviškiui – ir neatsiejama laisvalaikio praleidimo priemonė. Jis dalyvauja maratonuose, žygiuose, galbūt ateityje susiruoš net į užsienį.
„Važiuojant dviračiu galima pasiekti tokias vietas, kur automobilis niekaip neprivažiuotų“, – kalbėjo V.Andriukaitis. Vis dėlto automobilio jis neišsižada, nes kartais prireikia ir tokios transporto priemonės.
Ar Kaunas – palankus miestas dviratininkams?
„Vaizdas tikrai nėra prastas. Bendrauju su bendraminčiais iš kitų šalies miestų, ir jie kalba apie tokias problemas, kurios Kaune seniai užmirštos. Tuomet siūlau susikrauti mantą ir kraustytis gyventi į Kauną“, – juokavo V.Andriukaitis.
Parūpins ir specialių drabužių
Lietuvos paštui skirta 210 elektrinių dviračių, kuriais netrukus į gatves išriedės įvairių šalies vietovių laiškininkai. Šie dviračiai pagaminti Šiauliuose.
Darbuotojai taip pat bus aprūpinti nuo šalčio ir lietaus saugančiomis dviratininko striukėmis, specialiais garsine signalizacija apsaugotais dviračių krepšiais ir kitomis saugos priemonėmis.
Bendra dviračių ir specialių krepšių vertė – 311 tūkst. eurų.
Parūpins ir specialių drabužių
Lietuvos paštui skirta 210 elektrinių dviračių, kuriais netrukus į gatves išriedės įvairių šalies vietovių laiškininkai. Šie dviračiai pagaminti Šiauliuose.
Darbuotojai taip pat bus aprūpinti nuo šalčio ir lietaus saugančiomis dviratininko striukėmis, specialiais garsine signalizacija apsaugotais dviračių krepšiais ir kitomis saugos priemonėmis.
Bendra dviračių ir specialių krepšių vertė – 311 tūkst. eurų.
