Žemę kinams davė ne pačią geriausią, pelkėtą. Niekas jos nenorėjo imti. Išvalyti ir paruošti teritoriją laukams užtruko ilgai.
Per 4 metus kinai suarė daugiau kaip 2 tūkst. hektarų. Išgręžė artezinius gręžinius, įrengė geriamojo vandens šulinius, įvedė elektrą.
O ir gerus santykius su kaimyninių kaimų gyventojais kinams pavyko užmegzti. Iš pradžių vietiniai žiūrėjo į ateivius įtariai, tačiau jie pasirodė esą stropūs, darbštūs žmonės ir geri kaimynai.
„Atvažiavo čia kinai, pradėjo dirbti, tiesti kelius. Viskas čia buvo sugriauta, sulaužyta, – pasakoja balsas už kadro jutube įdėtame vaizdo įraše, paimtame iš Kinijos televizijos kanalo CNC. – Žemę jiems davė ne pačią geriausią, pelkę davė, tų (žmonių), kurie nenorėjo šios žemės imti. Jie viską išvalė, išgręžė daug gręžinių, jų čia nebuvo, įvedė elektrą, na ir šiaip daug padeda kaimui. Per ketverius metus suarė daugiau kaip du tūkstančius hektarų.
Dirba. Normaliai, puikiai dirba. Nors iš pradžių buvo toks šaltas požiūris į juos. O paskui, atvirkščiai, santykiai pasidarė puikūs. Jei nebūtų atvažiavę kinai, su tuo kaimu jau būtų baigta, jo jau nebebūtų... O dabar (valdžia, kuri norėjo jį panaikinti) jo neliečia.
Stato (kinai) čia gamyklą, aš nežinau, kokia statybų eiga, jos gi daug kas laukia, ir mūsų, rusų ūkininkai, kurie dirba, jos laukia, tikisi į šią gamyklą vežti sojas. Daug kas čia norėtų atvažiuoti, padirbėti, bet nėra kur gyventi. Moka jie gerai, turime tai pripažinti, pas mus mieste moka mažiau“.
Parengė Leonas Grybauskas
