Nenuostabu, kad mūsų tautiečius Turkijos kurortuose puikiai pažįsta, o vos išgirdę, kad esame iš Lietuvos bemat puola šaukti: „Labas“, kiek per minkštai ištardami „l“. Kai kurie net paklausia lietuviškai „Kaip sekasi?“
Yra ir pakankamai neblogai pažįstančių Lietuvą. Štai vienas Turkijos kurorto Beleko parduotuvėlėje sutiktas pardavėjas perdavė labų dienų Marijampolei, kurios turguje jam, pasirodo, yra tekę prekiauti.
Kelionių agentūros „Sveikas poilsis“, kuri yra oficialus Turkijos medicininio turizmo (THTC) atstovė Lietuvoje, vadovė Liana Sokolova-Andruškevič pasakojo, kad yra net tam tikra lietuvių kategorija, kurie važiuoja ilsėtis tik į Turkiją arba Egiptą – ir niekur kitur.
Išlaidauti nelinkę
Lietuvius turistus puikiai pažįsta estetikos ir medicinos klinikos „Medworld“, veikiančios prabangiame „Rixos Downtown Antalya“ viešbutyje Antalijoje tarptautinių pacientų ryšių specialistė Veronika Četin, su kuria neseniai susitikome didžiausioje Turkijos medicininio turizmo parodoje „Hestourex“.
Jos atstovaujama klinika yra ypatinga, nes veikia viešbučio teritorijoje. Taigi viešbučio svečiai gali ne tik ilsėtis, bet ir sveikatintis, ar net gydytis tam tikras ligas arba pasiruošti įvairioms operacijoms.
Tad kokie gi yra lietuviai turistai Turkijos turizmo atstovės akimis?
„Lietuviai turistai yra ganėtinai ramūs. Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad jų būdas yra ramus, jie yra susitvardantys, išlaikyti, pozityvūs. Jie atvyksta norėdami pailsėti ir būna atitinkamai nusiteikę.
Lietuviai turistai – taupūs žmonės, todėl linkę savo poilsį iš anksto planuoti ir iš anksto numato visas galimas išlaidas. Dažniausiai jie nelinkę išleisti daugiau, nei reikia“, – apibūdino V.Četin.
Anot moters, palyginti su rusais, lietuviai alkoholio vartoja nedaug. Kai kurie lietuviai savo elgesiu jai labiau primena Vakarų Europos, nei buvusios Sovietų Sąjungos gyventojus.
„Aišku, žmonės yra skirtingi. Žinau, kad Lietuvoje dalis žmonių labiau simpatizuoja Europai, o kita dalis jaučia didesnę nostalgiją buvusiai Sovietų Sąjungai ir simpatiją Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims.
Tai atsispindi ir jų elgesyje. Dalis lietuvių elgiasi panašiau į rusus, bet yra ir tokių, kurie yra ramūs ir išlaikyti kaip vokiečiai“, – palygino pašnekovė.
V.Četin pastebėjo, kad lietuviai domisi įvairiomis ekskursijomis, kelionėmis į šalies gilumą. Tiesa, nemažai yra ir tų, kurie į Turkiją atvyksta ilsėtis su vaikais ir didžiąją dalį laiko leidžia viešbučio teritorijoje.
Kainos tik didės
Lietuviai mėgsta Turkijos kurortus ne tik dėl puikaus oro, nuostabios gamtos ir kultūrinių vertybių, bet ir dėl palyginti žemų kainų su „viskas įskaičiuota“ sistema.
Tiesa, pastaruoju metu poilsis Turkijoje šiek tiek pabrango, nepaisant to, kad liros kursas smuktelėjo.
Tiek Lietuvos turizmo agentūrų, organizuojančių keliones į Turkiją, tiek ir pačių Turkijos viešbučių atstovų teigimu, kainos pastaruoju metu Turkijoje ne tik nesumažėjo, bet dėl padidėjusio turistų srauto net paaugo kokias 10 procentų. Dar daugiau – prognozuojama, kad kainos Turkijoje didės ir toliau.
Specialiai musulmonams įrengė viešbučius
Kainų augimui įtakos turėjo prieš kelerius metus tarp Turkijos ir Rusijos įsiplieskęs konfliktas. Dėl to į Turkiją buvo nustoję važiuoti Rusijos turistai ir tai skaudžiai paveikė šalies turizmo sektorių. Juk rusai sudarė didžiausią į šią šalį ilsėtis važiuojančių turistų dalį.
Kaip prisiminė L.Sokolova-Andruškevič, anuomet, per konfliktą, viešbučiai stovėjo pustuščiai, prekyba buvo apstojusi, o paslaugų kokybė gerokai smuktelėjusi.
Tačiau turkai greitai persiorientavo. Suprato, kad nesaugu kliautis vienos šalies rinka ir pradėjo ieškoti naujų. Gerokai kilstelėję kokybės kartelę ir pertvarkę kai kuriuos viešbučius, jie pritraukė ne tik daugiau europiečių turistų, bet ir priviliojo atvykėlių iš musulmoniškų šalių. Todėl dabar kai kurie Turkijos viešbučiai turi užsakymų net iki metų galo.
Turistams iš musulmonišku šalių Turkijoje buvo įrengti netgi specialūs viešbučiai – labai prabangūs ir puošnūs, su musulmonams pritaikytu maistu, atskirais baseinais vyrams ir moterims, specialiai įrengtais sanitariniais mazgais su galimybe apsiprausti pasinaudojus tualetu ir kiekviename kambaryje aiškiai pažymėta rytų kryptimi, kad religingesnis svečias žinotų, į kurią pusę atsisukus melstis.
Štai kodėl Turkiją pastaraisiais metais labai pamėgo turistai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Irano, Irako ir kitų musulmoniškų kraštų.
Dėl pagerėjusios paslaugų kokybės į Turkiją plūstelėjo ir turistai iš Vakarų Europos.
Tikslas – prailginti turizmo sezoną
Pastaruoju metu pasikeitė ne tik į Turkiją vykstančių turistų srautas, paslaugų kokybė, bet ir paslaugų turistams spektras.
Turkija aktyviai siekia ištęsti turizmo sezoną, kad jis truktų ne tik 6-7 mėnesius – nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos, bet visus metus.
Todėl daug pastangų dedama plėtojant alternatyvų turizmą: sporto, medicinos, sveikatingumo. Ta proga jau nebe pirmus metus Turkijoje vyksta „Hestourex“ paroda, kurioje įvairių šalių medikams, žurnalistams, turizmo sektoriaus atstovams pristatomos alternatyvaus turizmo šioje šalyje galimybės, rengiamos konferencijos ir organizuojami dalykiniai susitikimai.
Turkai ragina lietuvius į jų šalį vykti ne tik ilsėtis, bet ir pasigydyti ir mūsų tautiečius, panašu, kad šis pasiūlymas domina. L.Sokolova-Andriuškevič pasakojo, kad jau ne viena lietuvių pora kreipėsi į Turkijos medikus dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų, buvo daug besidominčių plaukų persodinimo šioje šalyje galimybėmis ir net dariusių plastinę operaciją.
Taigi, pamažu turistai atranda kitokią Turkiją – ne tik kaip šalį, kurioje galima ilsėtis, bet ir kaip šalį, kurioje galima pagerinti savo sveikatą.
