Nutarimas, kad 2017 metų liepą ypatingos skubos tvarka priimtas Miškų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, yra kaip lagaminas su dvigubu dugnu – Seimui teks iš naujo persvarstyti ir urėdijų pertvarką, ir gal dar svarbiau, kad bus pristabdytas teisėkūros konvejeris.
Ypatingos skubos tvarka seniai tapusi ne įstatymų leidybos išimtimi, o kasdienybe. Per pastarąjį dešimtmetį taip buvo priimta net daugiau kaip trečdalis įstatymų, o skaičiuojant ir štampuojamus skubos, nors ir neypatingos, tvarka susidarytų apie pusę visos teisės aktų leidybos.
Tai jokiu būdu nėra Seimo darbštumo požymis. Greičiau priešingai – skuba dažnai sukelia įstatymų leidybos broką, kurį tenka taisyti, ir ne po vieną kartą.
Dar pavojingiau, jog skubos tvarka kartais padeda ir prastumti tik pavienėms interesų grupėms naudingas teisės normas.
Kai ypatingos skubos tvarka buvo priimamos Miškų įstatymo pataisos, būta daug chaoso, jų variantų kaitaliojimo painiavos, nesvarstytas nei šiam projektui pateiktas nepriklausomas ekspertų įvertinimas, nei specialistų išvados, pasiūlymai, neišvengta ir redakcinių netikslumų.
Negana to, net dorai nepaaiškinta, kam reikalinga ypatinga skuba – bene svarbiausias argumentas, kad tai buvo paskutinė pratęstos Seimo pavasario sesijos diena.
Bet dabar KT išaiškino, kad įstatymai ypatinga skuba negali būti priiminėjami tiktai todėl, kad to nori Seimo nariai, ir aiškiai apibrėžė sąlygas, kada tokia tvarka leistina.
Nuo šiol įstatymų leidyboje ypatinga skuba bus galima tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybinius visuomenės ir valstybės interesus.
Kitaip sakant, turės būti nutikę ar grės kas nors ekstremalaus, kai reikėtų įvesti karo ar nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją, panaudoti ginkluotąsias pajėgas, ištikus stichinei nelaimei, taip pat prireikus skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
Beje, ypatingos skubos tvarka itin dažnai aiškinama vėlavimu perkelti ES teisės normas į Lietuvos įstatymus. Tai tik parodo prastą mūsų politikų darbo organizavimą, nes europinėms direktyvoms įgyvendinti paprastai skiriama pora metų, bet puolama verstis per galvą, kai terminai artėja prie pabaigos.
KT netgi nurodė, kad Seimo statutas, leidžiantis svarstyti įstatymus ypatingos skubos tvarka, irgi prieštarauja Konstitucijai.
Vadinasi, šias statuto nuostatas teks keisti.
Šįkart KT pareiškė nuomonę tik dėl ypatingos skubos tvarkos, kai įstatymo priėmimas gali būti pradėtas praėjus vos trims valandoms po pateikimo. Šis Seimas, palyginti su ankstesniu, kiek rečiau ėmė ją taikyti, bet dažniau įstatymus priima tiesiog skubos tvarka, kai pakanka 24 valandų tarp įstatymo pateikimo ir priėmimo.
Vis dėlto po šio KT sprendimo Seimas turėtų atsargiau taikyti ir skubos tvarką. Tai gali sulėtinti įstatymų leidybą, bet vers juos rengti nuodugniau.
Tai ilgalaikės KT nutarimo pasekmės, bet šiuo metu jas stelbia konkreti nekonstituciniu pripažinto Miškų įstatymo problema. Juo buvo panaikintos iki tol veikusios 42 urėdijos ir pakeistos viena valstybine įmone. Pertvarka lėmė, kad iš darbo turėjo pasitraukti keli šimtai miškininkų.
Suprasdamas, kad jau porą metų vykdomos reformos neįmanoma staiga grąžinti į pradinę padėtį, KT suteikė laiko sutvarkyti konstituciniams neatitikimams, atidėdamas nutarimo įsigaliojimą iki šių metų gruodžio.
Valstiečiai drąsinasi, kad laiko – per akis, KT nurodė tik įstatymo priėmimo neatitikimą Konstitucijai, o jo turinio nė nevertino, todėl esą tereikia pakartoti šio teisinio dokumento kelią nuo to momento, kai buvo pasitelkta ypatingos skubos tvarka.
Teoriškai gal ir taip, bet praktiškai vargu ar taip įvyks.
Juk Miškų įstatymas, nors ir įtikinama balsų dauguma, neatsitiktinai buvo priimtas ypatingos skubos tvarka – jam smarkiai priešinosi urėdijos, miškininkai rengė piketus, reformai nepritarė tada dar vieninga valdančiajai koalicijai priklausiusi Seimo socialdemokratų frakcija.
Tik privilioję konservatorius, kad paremtų įstatymą, mainais tenkindami jų reikalavimą palikti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, valstiečiai sugebėjo prastumti urėdijų reformą. Bet jos priešininkai niekur nedingo. Juk ir KT ėmėsi nagrinėti šį įstatymą tik todėl, kad į jį kreipėsi 30 Seimo narių, suabejoję jo atitiktimi Konstitucijai.
Dabar jie gali triumfuoti ir rengtis naujam mūšiui. Sunku pasakyti, ar valstiečiai vėl sugebės patraukti į savo pusę konservatorius, kai valdančiųjų ir opozicijos santykiai vis aštrėja.
Vadinasi, reikės sutelkti visus valdančiuosius ir dar ieškoti rėmėjų tarp opozicijos, o tai padaryti nebus įmanoma mechaniškai perbalsuojant dėl Miškų įstatymo.
Gali tekti ieškoti kompromisų ir kai kurias nuostatas keisti.
Gal miškų ūkiui išeitų tik į naudą, jei iš tiesų pavyktų reformą patobulinti, atsisakyti nepasiteisinusių sprendimų, užkamšyti pastebėtas teisines spragas.
Tačiau gali nutikti ir taip, kad Seimas įsivels į politines peštynes ir įstatymas nustos galioti anksčiau, nei bus vėl priimtas, o tada grėstų chaosas.
Regis, politikams teks spręsti nelengvą galvosūkį.
