„Pastaruoju metu spaudoje itin daug kalbama apie „Brexit“ įtaką lietuvių emigrantų apsisprendimui. Ne vienas darbo rinkos ekspertas ar darbdavys tikina pajutęs išaugusį lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje susidomėjimą darbo galimybėmis ir įsikūrimu Lietuvoje, – sakė specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Grįžtančių tėvynėn tautiečių skaičius paskutinius per vasarį ir kovą, kaip skelbė Statistikos departamentas, aplenkė išvykstančiosius.
Anot R.Tatarėtytės, dar 2017 m. kovą Londono Sičio lietuvių klubo atlikta Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių tautiečių apklausa liudijo, kad lietuviai neskuba į gimtinę. Teigusių, jog labai tikėtina, kad dėl „Brexit“ grįš į Lietuvą, buvo tik 7 proc. Tai, kad toks scenarijus visiškai neįtikėtinas, tvirtino net 58 proc. apklausos dalyvių.
Gerokai daugiau buvo teigusių, kad sieks gauti nuolatinio JK gyventojo statusą (45 proc.) ar net JK pilietybę (26 proc.) arba iš Britanijos kelsis ne į Lietuvą, o į kitą Europos šalį (21 proc.).
Įvairiais paskaičiavimais Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
„Mūsų kaimynės Latvijos užsienio reikalų ministerija taipogi skaičiuoja, kad latvių šioje šalyje gyvena daugiau kaip 100 tūkst. Tad nerimas dėl „Brexit“ nesvetimas ir „braliukams“, – sakė R.Tatarėtytė.
Visai kitaip atrodo estai, kurių susirūpinimas „Brexit“ gerokai mažesnis, nes jų pagrindinė emigracijos kryptis – Skandinavijos šalys. Lietuviai ir latviai nuo estų skiriasi ir tautiečių, gyvenančių bei dirbančių ES šalyse, bet ne tėvynėje, dalimi.
ES dirba 15 proc. visų darbingo amžiaus lietuvių, o latvių – 12,9 proc. Estų rodiklis kone perpus mažesnis – 6,8 proc. Tokius duomenis pateikia „Eurostat“.
„Tiesa, kaip rodo mūsų kolegų iš Latvijos darbo paieškos portalo bei profesionalų platformos internete „YouMove“ (Jungtinė Karalystė) šių metų kovą vykdyta dirbančiųjų apklausa, latviai, emigravę pas britus, dėl „Brexit“ laikosi kitokios nuomonės nei lietuviai.
Net 84 proc. jų mano, kad ir toliau pasiliks Didžiojoje Britanijoje, ir tik kas dešimtas (11 proc.) ketintų grįžti namo, į Latviją,“, – teigė pašnekovė.
Įdomu, kad ketinančių persikelti ne į Latviją, o į kitą šalį suskaičiuota tik 3 proc.
Tiesa, Britaniją į kitą šalį keistų dažniau tie emigrantai, kuriems dabar 35-54 metai (13 proc.).
Tarp 25-34 mečių mąstančių apie pervažiavimą, o ne sugrįžimą namo, yra 11 proc.
„YouMove“ įkūrėjo ir vadybininko Janio Kreilio nuomone, apie penktadalis visų Latvijos emigrantų Didžiojoje Britanijoje dirba paprastus darbus – aptarnavimo, sandėliavimo ar gamybos sektoriuose, t.y. tose šakose, kur atlyginimų lygis Latvijoje nesiekia tūkstančio eurų, o tai neskatina emigrantų rinktis grįžimo į tėvynę.
Ne itin optimistiškai į „Brexit“ įtaką tautiečių sugrįžimui namo žiūri ir Latvijoje gyvenantys bei dirbantys latviai.
Beveik kas ketvirtas (23 proc.) iš jų mano, jog darbo jėgos emigracija į šią šalį sumažės, tačiau net 40 proc. tikina, kad pagausės besidarbinančiųjų kitose ES šalyse. Ir tik 17 proc. mano, jog „Brexit“ paskatins žmones ieškoti alternatyvių sprendimų Latvijoje: persikvalifikuoti, sukurti nuosavą verslą ar panašiai.
Įdomu, kad dažniau apie tokį variantą šneka jauni specialistai (25-34 metų), gyvenantys Rygoje ir Rygos rajone. Akivaizdu, kad latviško megapolio siūlomos didesnės verslo galimybės bei solidesni atlyginimai mažina latvių pasiryžimą ieškoti laimės svetur.
