Premjeras Mateuszas Morawieckis pranešė, kad iki metų pabaigos bus priimtas PPF likvidavimo įstatymas.
Maždaug 162,3 mlrd. zlotų (37,9 mlrd. eurų), sukauptų privačių asmenų sąskaitose, bus pervedami arba į sąskaitas socialinio draudimo įstaigoje, arba į naujai sukurtą valstybinį pensijų kaupimo fondą PPK.
Ims vienkartinį mokestį
Lėšas, sukauptas pastarajame fonde, skirtingai nei socialinio draudimo įstaigoje, sulaukus pensinio amžiaus bus galima atsiimti visas iš karto arba dalimis, o mirus sąskaitos savininkui pinigus paveldės jo artimieji.
Per šią reformą valstybė tikisi solidžiai uždirbti, nes pervesdama pinigus iš PPF į sąskaitas PPK pasiims penkiolikos procentų aptarnavimo mokestį. Kadangi vidutiniškai kiekvienas asmuo PPF sąskaitoje yra sukaupęs po dešimt tūkstančių zlotų (2334 eurus), valstybė iš jo per reformą paims po pusantro tūkstančio zlotų (350 eurų).
Premjeras pareiškė, kad toks mokestis yra būtinas, nes socialinio draudimo įstaigoje kaupiamos lėšos irgi yra apmokestinamos.
Biudžetui reikia pinigų
Tačiau ekonomistas Marekas Zubas numatomą mokestį pavadino plėšikavimu. Jo teigimu, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) mokestį nusprendė įvesti tik tam, kad turėtų iš ko finansuoti populistinius pažadus prieš šį rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
TTP yra įsipareigojusi didinti pašalpas vaikams, pensininkams, jaunimui, o šios priemonės per metus biudžetui atsieis apie 30–40 mlrd. zlotų (7–9,34 mlrd. eurų).
Valstybė dar primokėdavo
Pagal pirminį sumanymą, nuo 1999 metų lenkai buvo raginami kaupti pensijai ne tik naudojantis valstybine sistema, bet ir vakarietiškai – savarankiškai atidedant dalį uždarbio į PPF. Kviesdama jungtis į PPF sistemą valstybė primokėdavo dalį įmokamų lėšų.
Pinigai – fondų sąskaitose
Tai paskatino kaupimo sąskaitas atidaryti net 15,8 mln. žmonių. Jie vienu metu buvo sukaupę net 300 mlrd. zlotų (70 mlrd. eurų). Per 2008 metais kilusią ekonomikos krizę Lenkija nukentėjo nedaug, tačiau dalis ekonomistų ėmė raginti PPF lėšas perduoti socialinio draudimo įstaigos žinion.
Tai esą leistų taupyti valstybės lėšas, nes nebereikėtų skolintis valstybinės draudimo sistemos ankstesnėms skoloms padengti.
Savo ruožtu PPF buvo kaltinami imantys per didelius aptarnavimo mokesčius ir pelną išvežantys į užsienį.
Nors liberalūs ekonomistai teigė, kad PPF veikia kur kas efektyviau už socialinio draudimo įstaigą, prieš penkerius metus šalį valdžiusi Piliečių platformos partija nusprendė pusę PPF lėšų perduoti pastarajai.
Be to, visų klientų sąskaitos buvo perkeltos į šią įstaigą, o norintys pasilikti PPF turėdavo rašyti specialų pareiškimą.
Tokius parašė mažiau kaip penktadalis anksčiau kaupusių žmonių, todėl PPF liko tik du milijonai klientų.
Tačiau fondų sąskaitose liko didžiulė suma, o didžioji dalis šių pinigų yra investuoti į vietos bei užsienio kompanijų akcijas.
