Palietė ir miškų kirtimo problemą
E.Greimas atkreipė dėmesį į tai, kad absoliuti dauguma aplinkosaugos problemų pasaulyje kyla dėl to, jog egzistuoja verslas ir rinka. Dėl šios priežasties verslo indėlis į jų sprendimus yra ypatingai svarbus. Pasak pašnekovo, Lietuvoje šiuo metu yra kelios aktualiausios aplinkosaugos problemos, kurioms reiktų skirti didžiausią dėmesį ir prie kurių sprendimo turėtų prisidėti ir verslo struktūros.
„Dabar verslui reiktų labiau pasistengti prisidedant prie klimato kaitos stabdymo bei orientuotis socialiai atsakingos, žaliosios ekonomikos link.
Medienos perdirbimo verslas turi derinti savo plėtrą atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Lietuvoje miško išteklių vartojimo intensyvėjimui visuomenė priešinasi vis stipriau. Pramonė turėtų išspręsti atliekų klausimą. Taip pat mūsų energetiką reikia dar labiau pakreipti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo linkme. Namų renovacija vyksta nepakankamai sparčiai ir jos apimtys nepakankamos“, – akcentavo E.Greimas.
Įgyja pranašumą prieš konkurentus
Bet jis džiaugiasi, kad Lietuvoje į visas problemas žiūrima labai demokratiškai ir nebijoma garsiai ir daug apie tai kalbėti. Yra ir konkrečių žingsnių, kaip verslo įmonės jau dabar prisideda prie šių problemų sprendimo.
„Verslas prisideda, kai elgiasi socialiai, atsakingai ir savanoriškai mažina neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, pakeičiant pakuotes į biodegraduojančias, atsisakant vienkartinių maišelių ir panašiai.
Kitas būdas yra naudingas ne tik aplinkosaugai, tačiau ir pačiam verslui. Kai diegiamos naujos, pažangios, mažiau taršios arba energiją tausojančios technologijos, tuo pačiu tai yra būdas sutaupyti, užimti naujas nišas, įgyti marketinginį pranašumą prieš konkurentus“, – pastebėjo Gamtos fondo direktorius.
Nors daugiausiai kritikos dėl žalos aplinkai tenka didelėms tarptautinėms korporacijoms ir čia yra įkvepiančių pavyzdžių.
Pavyzdžiui, baldų gamybos milžinė „Ikea“ didžiąją dalį medvilnės ir medienos perka iš gamintojų, kurie savo produkciją augina atsakingai – taupydami vandens, energijos resursus ir naudoja kuo mažiau pesticidų bei trąšų. Sportinės avalynės ir drabužių kompanija „Nike“ sukūrė sistemą, leidžiančią vis didesnes panaudotos savo produkcijos dalis vėl panaudoti gaminant naujus batus bei drabužius.
Nauda verslui – dviguba
2017 m. „Eurobarometro“ organizuotos apklausos rezultatai parodė, kad europiečiai vis labiau nerimauja dėl klimato kaitos, net 43 proc. visų apklaustųjų klimato kaitą laiko pačia opiausia problema pasaulyje. Taip pat net 79 proc. respondentų mano, kad verslo įsitraukimas į kovą su šia problema yra būtinas bei padėtų verslui plėstis, kurti naujas darbo vietas ir būtų naudingas visai ES ekonomikai.
Verslo konsultacijų bendrovės „AG Consulting“ atstovas Andrius Ščerbavičius pastebi, kad ši statistika atsispindi ir Lietuvoje. Pasak jo, aplinkosaugos, ekologijos temos dabar yra populiarios, vis daugiau žmonių jomis susirūpina. Todėl ir verslas turi atsižvelgti į tai, kas yra aktualu daugeliui klientų ir vartotojų.
„Teikdami konsultacijas savo klientams visada akcentuojame ir aplinkosaugos, ekologijos temų svarbą. Visų pirma, diegdama pažangias technologijas įmonė visada žengs priekyje, kas garantuos gerus veiklos rezultatus. Antra, tai bus didelis pliusas įmonės įvaizdžiui ir padės pritraukti daugiau klientų, pirkėjų, vartotojų“, – pasakojo A. Ščerbavičius.
Vieno didžiausių prekybos kompleksų Lietuvoje prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta taip pat pastebi, kad aplinkosauga skatina rūpintis ir kintantys klientų poreikiai.
„Prieš daugiau nei dvejus metus, pirkėjams išreiškus poreikį, įrengėme elektromobilių įkrovimo stotelę galinčią aptarnauti dvi transporto priemones vienu metu. Į stotelės įrengimą investavome apie 10 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį pastebėjome, kad stotelių poreikis tik auga. Dabar turime virš 300 nuolatinių šios stotelės naudotojų, todėl ateityje jų planuojame įrengti daugiau“, – teigė pašnekovas.
Siekia atkreipti dėmesį į problemas
Verslininkai atsižvelgia į ekspertų nuomonę ir aktyviai integruoja žiedinės ekonomikos, kurią vykdant siekiama maksimaliai sumažinti verslo sukuriamų atliekų kiekį jas perdirbant, principus. Tai akivaizdu didžiausiuose prekybos centruose, kuriuose jau kuris laikas stovi atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės iš kurių lankytojų sumestos šiukšlės keliauja į atliekų perdirbimo įmones.
„Urmo“ atstovas J.Plenta pasakojo, kad įmonė siekia atkreipti dėmesį į aktualiausias aplinkosaugos problemas skatindama antrinių žaliavų perdirbimą bei rūpindamasi aplinkai draugiškais energetikos ištekliais. „Prekybos miestelio teritorijoje veikia net 2500 parduotuvių, o kasdien apsilanko apie 25 tūkst. žmonių, todėl susidarančių atliekų apimtys ir išnaudojamos energijos kiekiai yra gana reikšmingi.
„Jau daugiau kaip prieš 5 metus atnaujinome ir įrengėme plastiko ir kartono bei popieriaus rūšiavimo vietas, kuriose vidutiniškai per mėnesį surenkame apie 32 tonas atliekų. Taip galime ne tik taupyti atliekų surinkimo kaštus, bet ir prisidėti prie aplinkosaugos. Be to prieš 3 metus pradėjome aplinkai draugiško patalpų vidaus ir išorės apšvietimo projektus, kuriuos planuojame pabaigti šiais metais. Į šiuos projektus jau esame investavę apie 150 tūkst. eurų“, – pasiekimus vardijo J. Plenta.
