Rusijoje yra dešimtadalis visos pasaulio dirbamos žemės. Šios šalies registrų duomenimis, valstybėje yra daugiau nei 222 mln. hektarų žemės ūkio paskirties sklypų.
Bet apie 60 procentų šių naudmenų yra nualintos, o net 44 procentai – nenaudojamos. Kodėl?
Nutarė grįžti į kaimą
Tverės apskrityje ūkininkaujantis Michailas Plotnikovas turi net tris aukštųjų mokyklų diplomus – jis yra ir mechanikos inžinierius, ir ekonomistas, ir žemės ūkio specialistas.
Prieš trejus metus vyras dar darbavosi viename sostinės bankų, tačiau vėliau nusprendė palikti didmiestį ir grįžti į tėviškę. Nupirkęs iš vietos gyventojų septynis apleistus sklypus, kurie jiems atiteko kaip jau iširusio kolūkio pajai, jis pradėjo auginti ropes, morkas, cukinijas ir visokias retai auginamas daržoves, kurias tiekia Maskvos restoranams.
M.Plotnikovas pirkėjus gundo natūraliais produktais, kurie auginami be chemikalų. Vyras iki šiol didžiavosi nesąs koks nors išlaikytinis, nes iš valstybės negavo jokių subsidijų, nors nuolat tvarkingai moka mokesčius.
Sulaukė netikėtos baudos
Tačiau po poros metų jo verslas patyrė smūgį. Į ūkį atvykę „Rossselchonadzor“ tarnybos inspektoriai apkaltino jį didžiuliais pažeidimais – neva dalis žemės nebuvo suarta ir apsėta ar apsodinta. Todėl vyrui buvo įsūdyta 140 tūkst. rublių (beveik 2 tūkst. eurų) bauda.
Ūkininkas nusprendė bylinėtis. Tačiau inspektoriai teismui ant stalo paklojo Žemės ūkio ministerijos išleistą instrukciją, pagal kurią draudžiama apleisti žemės ūkio paskirties žemę.
Turėdamas agronomo išsilavinimą M.Plotnikovas pradėjo piktintis, nes kiekvienam žemdirbiui aišku, kad žemė kurį laiką turi ilsėtis, jei jos nenorima nualinti.
„Viename kubiniame centimetre yra apie 40 tūkstančių įvairių mikroorganizmų, hektarui jų tenka apie 20 tonų. Tik dėl jų žemė gali būti derlinga. Negalima nuolat jos arti ir naudoti, kitaip neišvengiami dideli nuostoliai“, – aiškino ūkininkas.
Tačiau teismui pasirodė aiškesnės valdžios išleistos instrukcijos nei žemdirbystės pradžiamokslis. Bylą M.Plotnikovas pralaimėjo, o pinigus, už kuriuos ketino įsigyti naudotą traktorių, turėjo sumokėti į biudžetą.
Galėjo konfiskuoti žemę
Šią istoriją atskleidusio laikraščio „Novaja gazeta“ teigimu, žemdirbiui dar labai pasisekė. Mat pagal įstatymą už tokį pažeidimą gali būti net konfiskuotos jo valdos. Tokiu atveju jos pereitų vietos valdžiai, kuri privalėtų savo lėšomis arti laukus. Kitaip tariant, užsiimti žemės ūkiu už mokesčių mokėtojų pinigus.
Specialistai neslepia, kad Rusijoje tai daroma dažnai – kasmet vagojami plotai, kuriuose niekas neauga. Svarbiausia – negauti baudos.
Teisėjas pabūgo šakių?
Dėl šios priežasties valstybėje mažėja norinčių užsiimti žemės ūkiu. Net 32 šalies regionuose žemė iš esmės nenaudojama, o tokia padėtis susiklostė prieš penkerius metus, kai buvo priimtas įstatymas, nustatantis baudas už netinkamą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
Audito rūmų duomenimis, šiuo metu vos 8 procentai Rusijos žemės yra privati. Net 35 procentų sklypų padėtis neaiški, o likusi dalis, priklausanti valstybei, derliaus beveik neduoda.
Vis dėlto M.Plotnikovo atveju bene įdomiausia yra teisėjo, kuris pakluso ne logikai, o federaliniams įstatymams ir instrukcijoms, pozicija.
Anot ūkininko, nuosprendį paskelbęs Temidės tarnas vėliau pripažino, jog valdžia dėtas tokiems žemdirbiams jis užleistų visus nenaudojamus plotus. „Tačiau tai baigtųsi tuo, kad jūs mus visus pamautumėte ant šakių, ir būtumėte teisūs“, – teigiama, kad taip kalbą baigė teisėjas.
