Norinčius dovanoti išvaduos nuo visų rūpesčių
Planuojama, kad iki šių metų lapkričio pabaigos Vilniaus regione esančiose didelių gabaritų atliekų aikštelėse iškils 16 senų daiktų mainų punktų. Į juos gyventojai nemokamai galės atvežti nebenaudojamus baldus, elektronikos ir buities prietaisus, drabužius bei kita. Juos pasiimti ruošiamasi kviesti visus, kuriems vieno ar kito daikto reikia.
Neišleidžiant nė cento, į namus bus galima parsivežti trūkstamą naudotą gaminį. Atvežamus daiktus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) darbuotojai fotografuos, o nuotraukas kels į visiems prieinamą duomenų bazę. Todėl viską bus galima lengvai rasti ir netgi rezervuoti.
„Daugybę metų egzistuoja skelbimai, kiti mainų būdai. Pakartotinis daiktų naudojimas vyksta: ir už pinigus, ir nemokamai. Dabar bus įrengta tokia vieta, kurią prižiūrėsime, sukursime infrastruktūrą, užtikrinsime tvarką, patogumą. Galbūt žmogus neturi laiko dėti skelbimą, fotografuoti, aprašyti – jam paprasčiau daiktą atvežti, palikti ir nesukti galvos. To ir siekiame. Svarbiausia, kad daiktai būtų atvežami ten, kur reikia, o ne palikti pamiškėj, už tvoros ar prie konteinerių. Kurdami patogumą, siekiame ir švarinti aplinką, mažinti atliekų kiekį“, – sako VAATC aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Pirmieji daiktų mainų punktai numatomi atidaryti Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, Pakryžės kaime Vilniaus rajone, Maleikėnų gyvenvietėje šalia Pabradės ir Jašiūnuose Šalčininkų rajone. Kitą dalį punktų planuojama įrengti statant naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Iki 2020 metų jų papildomai Vilniaus mieste numatyta dar 7.
Mums – sentimentai, kitiems – atliekos
Pašnekovo teigimu, vis dar gaji nuomonė, kad nebenaudojamus daiktus paliekant prie konteinerių ar jais atsikratant neleistinose vietose, jie kažkur savaime dingsta. Anot M. Banaičio, nesusimąstoma, kad sutvarkymas to, kas paliekama ne vietoje, yra keblus procesas. Atliekas reikia surinkti, surūšiuoti, nuvežti į joms skirtas tvarkymo vietas. Tai kainuoja ir daug darbo, ir pinigų.
„Jau geriau žmonės tegu atneša atliekas ten, kur joms yra numatyta ir įrengta vieta. Taip bus galima sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Gaminių mainų tinklą kuriame tam, kad atliekomis būtų atsikratoma tinkamai. Net jeigu daiktas pasirodys nebereikalingas, jis nebekels pavojaus aplinkai. Pirktas paltas prieš dvidešimt metų ar spintelė, įsigyta įsikėlus į savo pirmą butą, gali kelti sentimentus, tačiau gali būti ir niekam nereikalingi. Taip jie tampa atliekomis, o mes juos tinkamai sutvarkysime“, – aiškina VAATC aplinkosaugos specialistas.
Pasak M. Banaičio, užtektų žmogui, kuris niekada nesilankė sąvartyne ar kitoje atliekų tvarkymo vietoje, ten bent kartą pabuvoti. Kalnai nebereikalingų daiktų turėtų priversti susimąstyti, kiek daiktų yra nepanaudojama. „Galvojama, išmečiau ir atliekos dingo. Tačiau niekas niekur neišgaruoja. Mainų punktuose galbūt bus susimąstoma, kiek yra nereikalingų daiktų, kiek žmonės išleido pinigų, kad juos įsigytų. Vienas galbūt pasiims sau, o kitas pagalvos – tempiu, tempiu viską į namus, o kam? Taip bus tausojami gamtiniai ištekliai, susimąstant, ko iš tikrųjų reikia, o ko ne“, – teigia pašnekovas.
Pagalba gamtai daiktų manais – vis populiaresnė
M. Banaičiui pritaria ir Aplinkos ministerijos Taršos mažinimo projektų skyriaus patarėjas Artūras Pužas. Jo teigimu, dabar vis daugiau žmonių ieško informacijos apie senų, bet dar galimų naudoti daiktų atidavimą kitiems. Todėl siekiama jos suteikti ir kartu supažindinti su taršos mažinimo nauda bei spręsti atliekų susidarymo kiekio sąvartynuose problemas.
„Daiktų mainų punktų įrengimas jų visiškai nepanaikins. Reikia ir aktyvaus tolimesnio švietimo apie atliekų susidarymą, jų kiekius, rūšiavimo naudas, pakartotinio daiktų panaudojimo galimybes. Taip pat prireiks ir pačių žmonių noro keisti vartojimo įpročius“, – įsitikinęs A. Pužas.
Todėl pakartotiniu daiktų panaudojimu bandoma spręsti problemas. Ši yra viena iš Aplinkos ministerijos įgyvendinamos priemonės „Komunalinių atliekų infrastruktūros plėtra“ veiklų, finansuojamų ES Sanglaudos fondo lėšomis. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą visoms komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros projektų veikloms įgyvendinti skirta beveik 70 milijonų eurų.
Iki 2021 m. gruodžio pabaigos ne tik Vilniaus, bet ir Tauragės, Zarasų, Marijampolės, Alytaus ir Šiaulių regionuose esančiose bei planuojamose pastatyti didelių gabaritų atliekų aikštelėse iškils senų daiktų mainų punktai. Vienur bus pastatyti centrai, kur tai, ką gyventojai atveš, planuojam surinkti, suremontuoti ir atiduoti naujiesiems savininkams. Kitur ruošiamasi išplėsti, rekonstruoti ar kitaip gaminių apsikeitimui pritaikyti didelių gabaritų atliekų sutrinkimo aikšteles. Dalyje vietovių jos jau veikia šiuo metu.
Panaudojant ES lėšas, taip pat numatoma biologinių atliekų surinkimo konteinerių, kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra, konteinerinių aikštelių įrengimas, rekonstrukcija ir konteinerių konteinerinėms aikštelėms įsigijimas. Įgyvendinant projektą, planuojamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas, atnaujinimas, jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai. Taip pat rengiamasi atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūros sukūrimui ir atnaujinimui, visuomenės informavimui atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.
Daugiau informacijos – www.am.lrv.lt ir www.esinvesticijos.lt
