Pirkėjai turi galvas ant pečių, gali skaityti etiketes ir rinktis, kuriuos pirkti. Nes iš trečiųjų šalių atgabenami kiaušiniai yra 3-ios – pačios žemiausios kategorijos. O tai reiškia, kad juos sudėjo narvuose laikomos vištos. Blogai? Vištoms tai tikrai, nes trečiosiose šalyse narvai yra labai ankšti, jie neatitinka ES galiojančių standartų, taigi kartu ir gyvūnų gerovės reikalavimų.
Pasėjo nuolaidų
„Lidl“ prekybos tinkle nuo balandžio 15 d. M dydžio latviškų „Balticovo“ 18 kiaušinių pakuotė kainuoja 0,99 euro. Ekologiškų lietuviškų M dydžio kiaušinių dešimtukas – 2,49 euro.
Nuo pirmadienio šio tinklo parduotuvėse 10 L dydžio rudų kiaušinių pakuotei taikoma 45 proc. nuolaida – jie parduodami už 0,59 euro.
Šis tinklas parūpino ir baltų kiaušinių, importuotų iš Ukrainos. Jie paženklinti „3“ numeriu, informuojančiu, kad juos sudėjo garduose laikomos vištos.
„Maxima“ tinkle 10 baltų „Ovostar“ prekės ženklo kiaušinių pakuotės nuolaidinė kaina sukasi apie 0,87-1,03 euro (be nuolaidos – 1,09-1,29 euro). Jų kilmės šalis – Ukraina, tačiau importuoti jie per Latvijos įmonę „OE Ptoduct“.
Velykoms skirta „Maxima“ naujiena – latviški „Omega 3“ (gamintojas – „Balticovo“) kiaušiniai, jų kaina be nuolaidos siekia 1,89 euro.
„Iki“ baltų kiaušinių yra atsigabenusi iš Suomijos – bent jau ant pakuotės rašoma, kad kilmės šalis yra ši valstybė. Ir parduoda juos už pusę kainos – po 0,69 euro M dydžio pakuotę. Pilna kaina – 1,29 euro.
Paukštininkai – įpykę
„Dar pernai didieji Lietuvos prekybos tinklai viešai skelbė apie siekį prekiauti tik ant kraiko ar laisvai laikomų vištų kiaušiniais, o dabar pardavinėja iš Ukrainos įvežamus kiaušinius, kuriuos dėjusios vištos laikomos narvuose, neatsižvelgiant į ES reikalavimus.
Šios vištos patiria kančias – joms narvuose skiriama trečdaliu mažiau ploto, nei reikalaujama ES. Niekas negali garantuoti, jog Ukrainos paukštynuose taikomi tokie pat aukšti maisto saugos, kokybės bei sanitarijos reikalavimai, kaip ES“, – piktinosi Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.
Pasak V. Tėvelio, apie tai, kad vištos laikomos neatsižvelgiant į ES reikalavimus, pirkėjai tegali sužinoti perskaitę užrašą nedidelėmis raidėmis ant kiaušinių pakuotės – „ne EB standartas“.
„Tai iš trečiosios šalies be muitų tarifų įvežama žemesnių standartų produkcija, tad natūralu, kad jų kaina žemesnė. Dabar situacija tokia, kad vienodi reikalavimai netaikomi nei paukščių gerovei, nei kiaušinių kokybei. Pavyzdžiui, Lietuvos vištų – dedeklių laikytojai kiaušinių dėjimo metu beveik nenaudoja antibiotikų, o daugelis trečiųjų šalių apskritai neriboja antimikrobinių medžiagų naudojimo“, – sako asociacijos vadovas.
Jo teigimu, prekybos tinklai tokiais kiaušiniais susivilioja dėl mažesnės kainos, kuri pasiekiama vištų gerovės sąskaita. Dėl to su importuojamais kiaušiniais sunku konkuruoti Lietuvos vištų augintojams.
ES laikomų vištų pakuotės žymimos skaičiais 0, 1, 2 arba 3. 3 reiškia, kad kiaušinį padėjusi višta laikoma pagal ES reikalavimus pagerintame narve, 2 – ant kraiko, 1 – laisvai, o 0 – kad kiaušiniai ekologiški.
Veža, nes trūksta
Šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse baltų kiaušinių dešimtukas kainuoja 1,09 euro, bet yra ir pigesnių rudų – už 0,89 euro.
Pasak „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, kiaušiniai iš Ukrainos atsirado parduotuvėse ne šiaip sau.
„Tai – pirkėjų poreikis. Nuperkame visus, kiek tik turi Lietuvos tiekėjai, baltus kiaušinius, bet jų vis tiek prieš Velykas trūksta. Paprastai tokie kiaušiniai neturi paklausos – prekiaujama rudais, tačiau per Didžiąją savaitę žmonės tik baltus ir teperka.
Štai todėl prieš šventes tokių atsivežame iš Ukrainos. Ta normalūs, geri kiaušiniai, ir kaina pas mus nesiskiria nuo lietuviškų ar latviškų“, – sakė D.Ryliškis.
„Iki“ tinklas prieš Velykas taip pat padidino baltų kiaušinių pasiūlą. Pasak jo atstovės Bertos Čaikauskaitės, įprastai prekybos tinklo parduotuvių asortimente dominuoja kiaušiniai rudu lukštu, tačiau, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, šventiniu laikotarpiu parduotuvėse pasirodo ir balto lukšto kiaušiniai, kuriuos dažnas renkasi marginimui.
„Baltus kiaušinius galima įsigyti išskirtinai tik velykiniu laikotarpiu. Vis dėlto, pagal ankstesnių metų pardavimo duomenis, galima teigti, jog daugiausiai nuperkama trečiu numeriu pažymėtų kiaušinių rudu lukštu – jie sudaro 86,6 proc. visų kiaušinių pardavimo.
Tai lemia ir patraukli šių kiaušinių kaina, ir tvirtesnis lukštas, kurio visiems taip norisi Velykų rytą. Taip pat šokteli ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai. Tuo tarpu ekologiškų ir laisvai laikomų kiaušinių paklausa suintensyvėja, tačiau auga nesmarkiai“, – sakė „Iki“ atstovė.
Lietuvoje neberanda
Pasak „Maxima“ tinklo komercijos vadovės Vilmos Drulienės, prieš šv. Velykas kiaušinių paklausa išauga kelis kartus, todėl iš anksto derinami produkcijos kiekiai ir sąlygos su tiekėjais.
„Pardavimo tendencijos rodo, jog įprastu laikotarpiu klientai pirmenybę teikia rudiems kiaušiniams. Manoma, kad jų lukštas pastebimai tvirtesnis, trynys – geltonesnis. Dėl to baltais kiaušiniais įprastai neprekiaujame. Jų atsivežame specialiai prieš šv. Velykas, kai žmonės rengiasi juos marginti.
Esame lietuviškas prekybos tinklas – net apie 80 proc. šviežio maisto pasirinkimo mūsų parduotuvėse sudaro lietuviškos prekės. Deja, šiuo metu Lietuvos paukštynai baltų kiaušinių pasiūlyti negali, todėl jų tenka ieškoti svetur.
Šiuo metu jie parduotuvių lentynas pasiekia iš Ukrainos. Prekiaujame dviejų rūšių kiaušinių pakuotėmis: 10 vnt. M ir L dydžio, kurių kaina už pakuotę yra 0,59 euro.
Maisto saugos ir kokybės užtikrinimas – kasdienės mūsų įmonės veiklos prioritetas. Prekiaujame tik visus konkrečiai prekei keliamus reikalavimus atitinkančia produkcija“, – sakė V.Drulienė.
Aplenkia pasienį
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės Jurgitos Savickaitės, tiesiai iš Ukrainos kiaušiniai nėra importuojami.
„Jau ne vienerius metus paukštininkai dar žiemai nesibaigus kelia nerimo bangas.
Specialiai esu surinkusi informaciją – per mūsų tarnybos pasienio postus iš Ukrainos nėra įvežta nė viena kiaušinių siunta. Tinklai jų atsiveža per Lenkiją arba Latviją, ten ir atliekama importo kontrolė.
Visose ES valstybėse tos procedūros yra vienodos, tad ir Lenkijoje, ir Latvijoje taip pat, reikalavimai irgi europiniai. Tačiau kaip dažnai kaimynų veterinarijos tarnybos pasienyje atlieka importo kontrolę – atrenka mėginius patikrai, neturime žinių.
Mes savo ruožtu tikriname tai, kas jau yra rinkoje. Esame ne kartą atrinkę mėginių – dėl kiaušinių saugumo problemos dar nėra buvę. Ko gero, gamintojai – paukštininkystės bendrovės labiausiai išgyvena dėl kainos, kad ji yra dempinguojama“, – paaiškino J.Savickaitė.
Sukilo gyvūnų globėjai
Pasak gyvūnų apsaugos organizacijos "Tušti narvai" atstovo Tomo Byčkovo, 2014 m. gegužę ES sudarius laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, Europos Komisija nustatė kvotas, pagal kurias, vištų dedeklių fermoms atitinkant veterinarinius bei sanitarinius saugumo reikalavimus, tam tikras jų kiekis gali būti eksportuojamas į šalis, priklausančias ES. Šiemet ši kvota siekia 5400 tonų kiaušinių.
„Kiaušiniai, pažymėti 3 numeriu, reiškia žiaurias sąlygas vištoms“, – teigė T.Byčkovas.
Nors vištų laikymo standartai skiriasi, šiuo metu 3 numeriu žymimi tiek pagerintuose, tiek bateriniuose narvuose laikytų vištų kiaušiniai. Vienintelis prastesnį standartą indikuojantis ženklinimas – ant kiaušinių pakuotės esantis užrašas „Ne EB standartas“, reiškiantis, kad kiaušiniai atkeliavę iš ES nepriklausančių šalių fermų, kuriuose vištos auginamos nepagerintuose narvuose.
Pasirūpino sertifikatais
Valdas Lopeta,
„Lidl Lietuva“ komunikacijos departamento vadovas
„Visi „Lidl“ prekybos tinkle parduodami kiaušiniai yra atitinkantys nacionalinius ir ES teisės aktus bei turintys tai pagrindžiančius dokumentus.
Kiaušinius iš Ukrainos tiekiančio partnerio gamybos vieta yra sertifikuota FSSC 22000 sertifikatu, kuris pagrindžia, kad įmonėje yra įdiegta ir funkcionuojanti kokybės užtikrinimo sistema.
Tai garantuoja, kad galutiniam vartotojui bus pateikiami saugūs maisto produktai bei bus laikomasi maisto saugos įstatymų ir reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų visoje gamybos grandinėje.
FSSC 22000 (maisto saugos sistemų sertifikavimo standartas) yra Maisto saugos sertifikavimo fondo sertifikavimo schema, skirta maisto produktų gamintojams. Pagal šią schemą atliekami periodiniai gamybos vietos auditai.
Nepriklausomos institucijos „Bureau Veritas“ atliktas auditas konstatavo, kad tiekėjas užtikrina atitiktį ES gyvūnų gerovės reikalavimams. Audito metu nustatyta, kad kiekvieno vištų gardo laikymo plotas siekia 21 600 kvadratinių centimetrų, kiekviename garde yra laikoma ne daugiau nei 28 vištos bei kiekvienai iš jų skiriama po 771,4 kvadratinio centimetro.
Visi šie parametrai atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 1999/74/EB nustatytus standartus ir reikalavimus. Visa informacija apie tiekėją bei atitikimus Europos Sąjungos standartams buvo gauta dar prieš pradedant su juo bendradarbiauti.“
