Registrų centro specialistų atlikta naujausia Gyventojų registro analizė atskleidžia, kad balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų. Tuo metu Lietuvoje yra 8 savivaldybės, kuriose gyventojų skaičius per ketvirtį išaugo.
Reikšmingiausiai - 2,3 tūkst. - gyventojų padaugėjo Vilniaus mieste, labiausiai sumažėjo - Panevėžio mieste - 430. Teigiamas gyventojų skaičiaus pokytis taip pat fiksuotas Kauno rajone, kur savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų per ketvirtį padaugėjo beveik 707, Klaipėdos rajone (268), Klaipėdos mieste (98), Šiauliuose (50), Palangoje (38), Vilniaus rajone (10) ir Elektrėnuose (5).
Lietuvoje pirmą ketvirtį gimė kiek daugiau nei 7,8 tūkst. naujagimių (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 8,1 tūkst.). Daugiausiai gimimų užfiksuota Vilniuje - beveik 2,9 tūkst., arba dešimtadaliu daugiau nei per pirmus tris praėjusių metų mėnesius.
Vertinant pagal amžiaus grupes, beveik kas šeštas (16,3 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus) šalies gyventojas yra vaikas ar paauglys iki 18 metų, tokių šalyje yra kiek daugiau nei 493 tūkstančiai. Didžiausia dalis vaikų ir paauglių gyvena Kauno rajone (18,9 proc.), Vilniuje (18,8 proc.) ir Klaipėdos rajone (18,2 proc.). Mažiausia vaikų ir jaunimo dalis gyvena Neringoje, kur kas dešimtas asmuo yra jaunesnis nei 18 metų.
Visoje šalyje šiuo metu yra per 650 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų, arba 21,6 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus. Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis gyvena Ignalinos rajone (28,3 proc.), mažiausia - Klaipėdos rajone (15,9 proc.).
Pasak Registrų centro analitikų, bendrame Lietuvos žemėlapyje išsiskiria trys savivaldybės, kuriose bendras vaikų ir jaunimo skaičius šiuo metu yra didesnis nei pensinio amžiaus gyventojų. Tai - Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus rajonai. Daugiausia pensinio amžiaus gyventojų, lyginant su jaunimu, yra Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose.
