„Susidariusios nepalankios „kainų žirklės“, į aukštumas šovusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir kiti gamyklą slegiantys mokesčiai lėmė nuostolingą bendrovės veiklą“, – teigė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
2018 m. didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla pagamino 2,3 mln. tonų produkcijos. Lyginant su 2017 m., kai buvo pasiektas produkcijos pardavimų kiekio rekordas ir pagaminta 2,7 mln. tonų produkcijos, praėjusiais metais azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos apimtys sumažėjo 14 proc. Tradiciškai didžiausią produktų krepšelio dalį, per 60 proc., sudarė skystųjų trąšų (KAS) ir amonio salietros pardavimai. Kiti produktai išlaikė stabilias pozicijas rinkose.
„Jau 2018 metų pradžioje pajutome paklausos kritimą. Nepalankūs orai – drėgni ruduo ir praėjusių metų žiemos pradžia, šaltas pavasaris – sudarė nepalankias sąlygas augalininkystei ir sumažino trąšų poreikį pagrindinėse „Achemos“ rinkose. Nuo balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina, priešingai daugiametėms tendencijoms, didėjo, trąšų kainos, pasibaigus tręšimo sezonui, krito, todėl vasarą sumažinome gaminamos produkcijos apimtis“, – sakė R.Miliauskas.
SGD terminalo kaina – 20 milijonų
2018 m. SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 20,1 mln. eurų, VIAP – 5,4 mln. eurų, iš kurių 2,6 mln. eurų sumokėta už nuosavoje elektros jėgainėje pasigamintą elektros energiją. 2018 m. taip pat ženkliai išaugo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos – nuo 4,7 mln. eurų 2017 m. iki 12,3 mln. eurų 2018 m. Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,1 mln. eurų, iš kurių 8,7 mln. eurų sudarė mokėjimai „Sodrai“.
Eksporto rinkos
2018 m. bendrovė eksportavo savo produkciją į beveik 30 šalių. Pardavimai Baltijos šalyse sudarė apie 25 proc., iš jų Lietuvoje parduota 21 proc. produkcijos. Pagrindinėmis „Achema“ eksporto šalimis ir toliau išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos, Skandinavijos šalys. Praėjusiais metais bendrovė taip pat padidino pardavimus į Ukrainą.
Dalis azotinių trąšų pasiekė Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų šalis: JAV, Kanadą, Argentiną bei Urugvajų. Likusią „Achemoje“ pagamintų trąšų dalį įsigijo pirkėjai iš Australijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų pasaulio šalių.
Naujino gamybą
Gamybai atnaujinti įmonė pernai skyrė 11 mln. eurų.
Praėjusiais metais baigtas statyti ir pradėtas eksploatuoti modernus formalino agregatas, kurio pajėgumai siekia 100 tūkst. tonų per metus. Į šį objektą pernai investuota 2,3 mln. eurų, o bendra investicijų suma siekia 8,9 mln. eurų. „Achema“ praėjusiais metais toliau vykdė elektros skirstymo sistemos modernizavimo darbus. Šis projektas, kuriam pernai skirta 1,5 mln. eurų, yra iš dalies finansuojamas ES fondų lėšomis. 2018 metais taip pat įgyvendinti pasiruošimo amoniako cecho modernizavimui darbai. Reikiamai įrangai įsigyti ir pasiruošimo darbams vykdyti praėjusiais metais skirta 2,7 mln. eurų. Amoniako cecho modernizacija bus atliekama šiemet. Už 0,7 mln. eurų pernai taip pat atnaujinta gamyklos salietros cecho valdymo ir avarinės apsaugos sistema.
Sunku prognozuoti
Pasak R.Miliausko, šių metų pirmąjį ketvirtį „Achema“ dirba stabiliau ir produkcijos gamina daugiau, nei pernai tuo pačiu metu.
„Paklausa dar nepakankama, todėl ir šiais metais nedirbame pilnu pajėgumu. Metų pradžia geresnė, tačiau kokia situacija bus nuo trečiojo ketvirčio, kai dėl sezoniškumo sumažėja trąšų paklausa ir kainos, šiuo metu sunku prognozuoti. Turime tikslą 2019 m. užbaigti pelningai, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo situacijos pasaulinėje trąšų ir gamtinių dujų rinkose. Taip pat nuo valstybės institucijų pažadų sumažinti „Achemai“ tenkančią SGD terminalo išlaikymo naštą įgyvendinimo“, – sakė „Achemos“ vadovas.
