Lietuvos verslui suteikta išsami informacija apie ES pagalbos priemones, susidūrus su tarifiniais ir netarifiniais barjerais trečiosiose šalyse, pristatytos Europos Komisijos paslaugos verslui, supažindinta su Rinkų prieigos duomenų baze, pademonstruota, kaip ja naudotis. Pristatytas naujas el. pašto adresas – prekybosbarjerai@urm.lt – kuris veiks vieno langelio principu ir suteiks galimybę Lietuvos verslui lengviau pranešti apie prekybos barjerus ar kitas problema,s kylančias trečiosiose šalyse.
Europos Komisija pristatė ES sudarytus laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir jų naudą verslui. Šiuo metu ES turi sudariusi 40 susitarimų su 72 šalimis. Iš Europos Komisijos pateiktos statistinės informacijos matyti, kad Lietuvos verslas mažiausiai iš visų ES šalių narių naudojasi laisvosios prekybos susitarimų teikiama nauda (skaičiuojant preferencijų panaudojimo procentą).
Lietuvos įmonės turėjo galimybę pateikti rūpimus klausimus tiesiogiai Europos Komisijos ekspertams, sektorinėse diskusijose buvo kalbama apie kliūtis, kurias patiria žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai Pietryčių Azijos valstybėse, sveikatos produktų eksportuotojai Pietryčių Azijos valstybėse bei IT ir transporto paslaugų eksportuotojai Nepriklausomų valstybių sąjungos (NVS) šalyse.
Europos Komisija ir ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, bendradarbiaudamos su įmonėmis įgyvendina „Rinkų prieigos partnerystę“, kad nustatytų ir panaikintų kliūtis eksportui. 2018 metais prekybos barjerai darė neigiamą įtaką 51,4 milijardo eurų vertės ES eksporto daliai. Šiuo metu identifikuotų ir sprendžiamų prekybinių barjerų 59-iose trečiosiose šalyse skaičius siekia 425. Praėjusiais metais buvo panaikinti 34 barjerai 24-iose trečiosiose šalyse – tai leido padidinti ES eksporto vertę 6,1 milijardo eurų.
Eleonora Budzinauskienė