Turkija praėjusiais metais pateko į recesiją pirmą kartą per dešimtmetį po gilios valiutos krizės, kuri kilstelėjo infliaciją iki dvigubo lygio ir smarkiai smogė Turkijos namų ūkiams.
Turkijos bendrovės, kurios mėgavosi užsienio kreditų bumu per šalies ekonomikos augimo metus, taip pat nukentėjo dėl silpnesnės liros ir didesnių mokėjimų užsieniui dėl skolų.
Finansų ministras Beratas Albayrakas pranešė apie reformų paketą po to, kai valdanti AKP partija prarado sostinę Ankarą ir Stambulą per vietinius rinkimus, nes aukštos pragyvenimo kainos ir ekonomikos sulėtėjimas pakurstė rinkėjų nerimą.
Sunerimę dėl prezidento Recepo Tayyipo Erdogano fiskalinės politikos, investuotojai taip pat vertina trečiadienio pranešimą apie Turkijos ilgalaikes priemones ekonomikos augimui atgaivinti ir patikimumui atkurti.
„Be rinkimų per ateinančius ketverius metus, ekonominės reformos vyraus mūsų darbotvarkėje", - sakė B. Albayrakas.
„Mūsų pirmasis žingsnis bus valstybės valdomų skolintojų kapitalo struktūros sustiprinimas", - pridūrė jis.
Jis teigė, kad vyriausybė išleis 28 mlrd. lirų (4,9 mlrd. JAV dolerių) vidaus saugumui valstybės bankuose paskatinti ir privatiems bankams paremti.
Pasak B. Albayrako, struktūrinės reformos žemės ūkyje turi tikslą sumažinti aukštas maisto kainas, o į paketą taip pat įtrauktos mokesčių, pensijų reformos bei paskolos strateginiams sektoriams.
R. T. Erdoganas pažymėjo, kad jo vyriausybė susitelks į ekonomikos sustiprinimą, o jokie rinkimai iki 2023 metų prezidento rinkimų nenumatyti.
Nuo R. T. Erdogano atėjimo į valdžią 2003 metais finansų krizės 2001-aisiais akivaizdoje, Turkijos lyderis nuolat laimėdavo rinkimus iš dalies dėl šalies ekonomikos augimo.
Rėmėjai atkreipia dėmesį į gyvenimo standartų ir infrastruktūros pagerėjimą per jo laikotarpį valdžioje. Kritikai teigia, kad prezidentas sugriovė demokratiją, ypač - po nepavykusio perversmo 2016 metais.
2017 metų referendumas dėl konstitucinių reformų suteikė R. T. Erdoganui išplėstas prezidento galias.
Investuotojai sunerimę dėl jo ekonominės politikos ir centrinio banko nepriklausomybės. Jie nuogąstauja dėl vyriausybės trumpalaikių politinių tikslų prioritetų ir ilgalaikių taupymo priemonių.
Augant maisto kainoms, vyriausybė norėjo padidinti liros kursą prieš kovo 31 dienos rinkimus. Lira susilpnėjo beveik 6 proc. per vieną prekybos dieną dėl investuotojų nerimo.
Infliacija Turkijoje kovą sudarė 19,71 proc. ir šiek tiek padidėjo nuo 19,67 proc. vasarį, bet sumažėjo nuo 15-os metų aukštumų 2018 metų spalį, kai ji siekė 25,24 proc.
Šį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė, kad 2019 metais tikisi 2,5 proc. Turkijos ekonomikos susitraukimo prieš 2,5 proc. augimą 2020 metais. Jis šiemet prognozuoja 17,5 proc. infliaciją, kuri 2020-aisiais turėtų nukristi iki 14,1 proc.
Irma Baranauskaitė
