Vis dėlto pernai ryškėjo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema. Pasak Užimtumo tarnybos, darbo neturintiems ne visada pavyko įsidarbinti, nes jų turimos kvalifikacijos ir kompetencijos ne visada atitiko darbdavių poreikius.
Šių metų sausio 1 d. šalies klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 154,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 8,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausia darbo neturinčių gyventojų dalis - Lazdijų, Kelmės ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausia - Neringoje, Kretingoje ir Klaipėdos rajone.
Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų analizė rodo, kad pernai labiausiai trūko elektros inžinerijos technikų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų. Taip pat trūko gamybos mašinų ir įrenginių operatorių maisto bei metalo pramonėje.
Darbo rinkoje taip pat pastebimas statybos sektoriaus darbuotojų, elektros inžinerijos technikų, elektromechanikų ir elektromonterių, ikimokyklinio ugdymo mokytojų trūkumas.
Kaip pažymi Užimtumo taryba, beveik 55 proc. visų pernai gautų darbo pasiūlymų - kvalifikuotiems specialistams. Tuo metu didžiausias darbdavys - paslaugų sektorius.
Dažniausiai darbdavių nurodomos kompetencijos: užsienio kalbų: anglų ir rusų žinios, darbo kompiuteriu įgūdžiai, "MS Office" programos išmanymas, darbų saugos instrukcijų žinojimas, vairuotojo pažymėjimas.
Pastaruoju metu ryškėjant tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumui, vis daugiau darbdavių, pasak Užimtumo tarybos, į pirmą vietą kelia kandidato motyvaciją dirbti ir mokytis, iniciatyvumą, gebėjimą dirbti komandoje ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių.
Vertindama ateityje numatomas tendencijas, Užimtumo tarnyba sako, kad didžiųjų miestų darbdaviai vis labiau ruošiasi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui į šalį, todėl jie, nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, didins darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus.
Gerėjanti įmonių ekonominė padėtis leidžia darbdaviams prognozuoti ir darbo užmokesčio augimą, jį savo įmonėse numato 42 proc. darbdavių, mažėjimą - 1 proc.
Tuo metu Lietuvoje ir kitose ES šalyse 2016-2030 m. sparčiausiai paklausa augs žinioms imliuose paslaugų sektoriuose, meno ir poilsio, informacijų ir ryšio, finansinės ir draudimo paslaugų srityse.
Ieva Vidūnaitė
