Kaina „Kauno energijos“ vartotojams per mėnesį mažėjo 22,5 proc. (per metus sumažėjo 17,4 proc.), „Klaipėdos energijos“ – 26,9 proc. (per metus sumažėjo 21,4 proc.). Balandį šilumos kaina kauniečiams sieks 4,23 cento už kilovatvalandę (su PVM) ir bus ne tik maždaug 21 proc. mažesnė nei mažomis šilumos kainomis tarp didmiesčių nuolat pirmavusiuose Šiauliuose, bet ir mažiausia visoje šalyje. Šilumos kaina Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vartotojams per mėnesį mažėjo 6,3 proc. (per metus padidėjo 6,8 proc.), „Šiaulių energijos“ – mažėjo 1,7 proc. (per metus padidėjo 9,2 proc.), „Panevėžio energijos“ – mažėjo 4,6 proc. (per metus padidėjo 1,4 proc.).
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra pažymėjusi, kad jos patvirtinta ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi nauja šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarka duoda teigiamų rezultatų. Komisijos skaičiavimais, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančių šilumos gamintojų pasiūlyta šilumos kaina balandžio mėnesiui yra nuo 14 iki 49 proc. mažesnė, palyginus su kovo mėnesiui pasiūlyta šilumos kaina.
Pasak energetikos eksperto, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, konkurencija Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per pirmus penkis šių metų mėnesius sumažino šilumos gamybos kainą 12,73 mln. eurų. „Tai iš esmės yra konkurencijos nauda šilumos vartotojams. Jei konkurencijos nebūtų, o šilumos gamybą vykdytų monopolistas, kuriam kainą tvirtintų Kainų komisija, šilumos vartotojai būtų tuos 12,73 mln. eurų sumokėję papildomai“, – socialinio feisbuko tinklo paskyroje teigė M. Nagevičius.
Pasak jo, daugiausiai iš konkurencijos naudos per pirmus penkis mėnesius gaus kauniečiai – 6,79 mln. eurų ir klaipėdiečiai – 4,27 mln. eurų. „Vilniuje konkurencija duos tik 1,67 mln. eurų naudos ir tai susiję su tuo, kad konkurencijos Vilniaus centralizuotame šilumos ūkyje trūksta“, – pažymi M. Nagevičius.
