Rusija toliau siunčia į statomą AE įrangą ir specialistus, rūpinasi jos apsauga ir netrukus atgabens branduolinio kuro kasetes.
Tai vyksta vos 23 kilometrai nuo Lietuvos pasienio ir 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Dabar viešai pripažįstama, kad jeigu Lietuvos valdžia būtų buvusi bent kiek aktyvesnė ir spėjusi imtis atitinkamų veiksmų, atominė elektrinė Baltarusijoje galėjo ir neiškilti.
Lietuva laiku neišgirdo
Kodėl tam nebuvo duota atkirčio? Nebuvo politinės valios ar niekas nepatikėjo Aliaksandro Lukašenkos užmačiomis?
„Lietuva neišgirdo, ką kalba Baltarusija, todėl atsainiai pažiūrėjo į planus statyti atominę elektrinę.
O kai procesas įsisuko, jau buvo sunku jį sustabdyti. Šaukštai po pietų“, – viešint Baltarusijoje prasitarė vienas kaimyninės šalies energetikas.
Panašiai pečiais gūžčiojo ir vienas įtakingas konservatorius: „Pražiūrėjome. Visą dėmesį nukreipėme į Kaliningradą, nes manėme, kad Baltarusijos ketinimai niekuo nepagrįsti.“
Baltarusijos AE statybos buvo pradėtos tuo metu, kai mūsų šalyje valdė konservatoriai.
Tada premjero kėdėje sėdėjo Andrius Kubilius, kuris anuomet buvo dažnas Baltarusijos svečias – ne tik pietavo su A.Lukašenka, bet ir su tuomečiu ministru pirmininku Sergejumi Sidorskiu surengė dviračių žygį į Astravą, o iš ten grįžęs ramino – nieko nevyksta.
320 zenitinių raketų
Kad Baltarusijos užmojai jau beveik virto realybe, nesunku įsitikinti. Technikos ir darbininkų gausa Astravo AE teritorijoje – tai dar ne viskas.
Čia vienas po kito dygsta statiniai, reaktoriai, iki 130 metrų besistiebiantys kaminai, kurie gerai matomi ir iš Lietuvos.
Penkiomis apsauginėmis spygliuotos vielos juostomis aptvertoje branduolinės elektrinės teritorijoje dalis objektų jau baigti, prie kitų dar vyksta intensyvūs darbai.
Vienu metu Astravo AE statybų aikštelėje pluša apie 3–4 tūkst. darbininkų.
Rusijos finansuojamą atominę elektrinę sauganti priešlėktuvinės gynybos sistema taip arti Lietuvos pasienio ir Vilniaus, kad net taikos metu nejauku žvelgti į tą pusę ir įsivaizduoti, kam vieną dieną gali būti ja pasinaudota.
Čia yra dislokuojami penki raketiniai kompleksai „Tor-M2“. Karinis parkas jau išaugo iki 20 mirtį sėjančių mašinų, kurių kiekvienoje – po 16 zenitinių raketų.
Nors ir vėluodami, baltarusiai žingsnis po žingsnio juda pirmyn. Naujausiais duomenimis, Astravo AE pirmasis reaktorius bus galutinai sukomplektuotas iki gegužės.
Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė, kad branduolinis kuras į elektrinę atkeliaus vasaros pradžioje.
„Pasaulio praktika rodo, kad kuras dažniausiai atgabenamas likus mėnesiui ar pusantro iki reaktoriaus fizinio įjungimo“, – sakė energetikos viceministras Michailas Michadiukas.
Elektros gamybą žadama pradėti gruodį. Antrąjį reaktorių planuojama įjungti praėjus apytiksliai vieniems metams nuo pirmojo reaktoriaus paleidimo.
Vadina ateities miestu
Baltarusijos žiniasklaida atominės pašonėje esantį Astravą jau pakrikštijo ateities miestu. Čia viskas nauja, šviežia, gyva. Per penketą metų niekuo neišsiskirianti pasienio gyvenvietė virto daugiaaukščių nusagstytu miestu.
Čia formuojami trys nauji mikrorajonai, kuriuose vienas po kito dygsta daugiabučiai, mokyklos ir prekybos centrai, tiesiamos naujos gatvės ir sodinami parkai.
Iš visos Baltarusijos į vos už 160 kilometrų nutolusį miestą plaukia specialistai. Būsto kaina – kaip Minske.
Profesionalai dar neveikiančioje elektrinėje uždirba apie 5 tūkst. dolerių (4,42 tūkst. eurų), kiti – mažiau, bet Baltarusijos masteliais – nepalyginamai didesnius nei vidutinius atlyginimus.
Tarp dažais kvepiančių daugiaaukščių sutikti gyventojai jokių grėsmių neįžvelgia. Jie įtikinti, kad elektrinė statoma pagal visus saugumo reikalavimus.
Bet su tuo nesutinka nei tarptautiniai ekspertai, nei Europos Parlamentas, nei visai pašonėje esanti Lietuva.
Ketina blokuoti importą
Seimas dar 2017 metų birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai, visuomenės sveikatai.
Šiuo teisės aktu siekta pagrįsti elektros importo ribojimus. Vyriausybė vėliau pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamą elektrą.
Vasario pradžioje Ženevoje patvirtintos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) išvados dėl Baltarusijos AE.
Espo konvencijos šalys nusprendė, kad Baltarusija pažeidė tarptautinę konvenciją dėl poveikio aplinkai netinkamai pasirinkdama statybų aikštelę Astravo elektrinei.
Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius neslėpė, kad, nepaisant Lietuvos pretenzijų dėl saugumo, šalis toliau turi vilčių eksportuoti elektros energiją į Europos Sąjungos šalis, kai bus paleista AE.
„Bet kuriuo atveju tarpusavio santykiai turi remtis principu „perku-parduodu“, – kalbėjo ministras.
Jis pripažino, kad pradėjus veikti Astravo AE elektros energijos perteklius tikrai bus. Atliktas tyrimas skelbia, kad 2021 metais, palyginti su 2012-aisiais, Baltarusijos elektros gamyba išaugs daugiau nei 30 kartų.
Dar vienas bandymas
Prieš mėnesį Lietuva pabandė dar kartą gultis kryžiumi prieš važiuojantį traukinį.
Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad Minskui jau nebus siūloma uždaryti baigiamos statyti elektrinės, tačiau Vyriausybė turinti alternatyvų pasiūlymą, kitaip – „planą chuliganą“.
Jo esmė – Baltarusija galėtų atsisakyti branduolinės elektrinės projekto, o daugiau kaip 60 proc. jau sukurtos infrastruktūros būtų panaudota dujinei elektrinei.
Buvęs energetikos ministras, dabar ekspertas Arvydas Sekmokas į miltus sumalė šią S.Skvernelio idėją – anot jo, tai būtų panašu į pasiūlymą garlaivį paversti povandeniniu laivu.
„Tai skirtingo mastelio įrenginiai, kurių principai panašūs, bet objekto pobūdis savo mastu, veikimu, sudėtingumu iš esmės skiriasi“, – teigė A.Sekmokas.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pripažino, kad Lietuva negali pateikti tokio pasiūlymo, pagal kurį Baltarusija nepatirtų papildomų išlaidų, nes jau per daug pasistūmėta su atominės elektrinės projektu.
Savo ruožtu Baltarusijos energetikos viceministras M.Michadiukas pareiškė, kad S.Skvernelio siūlymas statomą elektrinę pakeisti į dujų yra politinio pobūdžio ir techniškai neįgyvendinamas. Tokios reakcijos ir reikėjo tikėtis.
Tuo metu S.Skvernelis viešai iškėlė klausimą, ką padarė konservatoriai, kad Astravo nebūtų?
Kirtis konservatoriams
„Situaciją su Astravo AE paveldėjome tokią, kokia ji yra: elektrinė jau pastatyta ir realu, kad netrukus pradės veikti.
Reikėjo ne flirtuoti ar kolaboruoti su Baltarusijos valdžia, ne kurti rožines svajones apie atomines elektrines dvynes Lietuvoje ir Baltarusijoje, ne mėgautis fasadiniais ir jokios realios naudos neduodančiais tarpusavio susitikimais.
Tada reikėjo įrodyti ir įtikinti Baltarusijos valdžios atstovus bent jau pasirinkti kitą AE statybų vietą. Deja, tai nebuvo daroma“, – tvirtino Vyriausybės vadovas bei kandidatas į prezidentus.
S.Skvernelis nėra neteisus, nes, kol buvo valdžioje, konservatoriai turėjo realiausių galimybių iš esmės ką nors pakeisti, tačiau pastangų pasipriešinti Astravo projektui nebuvo.
Daugelis dar pamena garsųjį A.Kubiliaus dviračių žygį po Astravo apylinkes, po kurio tuometis premjeras skambiai pranešė, kad Astravo AE tikrai nebus statoma, kad tai blefas ir nėra ko baimintis.
Tokia draugystė buvo neatsitiktinė. Prieš tai A.Kubilius, su oficialiu vizitu nuvykęs į Minską, Baltarusijos prezidento rezidencijoje apie valandą dalyvavo susitikime su A.Lukašenka, o vėliau ir pietavo.
Buvo „abipusė meilė“?
Buvęs Energetikos komisijos pirmininkas Artūras Skardžius „Lietuvos rytui“ pasakojo apie jo vartytus 2015 metų išslaptintus Užsienio reikalų ministerijos dokumentus, kurie byloja, kad buvęs premjeras A.Kubilius neužkirto kelio Astravo AE statybai dar tada, kai galėjo tai padaryti.
„Tuose dokumentuose kalbama, kad 2009–2010 metais, tai yra kai tiktai buvo planuojama statyti atomines elektrines – tiek Visagino, tiek Astravo, tarp tuometinės Lietuvos ir Baltarusijos valdžios buvo „abipusė meilė“, – sakė buvęs Seimo Energetikos komisijos narys.
Politiko nuomone, greičiausiai būtent dėl tos priežasties tuometė valdžia klausimų dėl Astravo AE net nekėlė. Rūpintis pradėta tiktai tada, kai Visagino atominės elektrinės projektas referendumu buvo užblokuotas. Tačiau tuo metu baltarusiai jau buvo pakankamai įsibėgėję.
Ieškoti kaltų beprasmiška?
„A.Lukašenka siūlė statyti vieną bendrą elektrinę, tačiau buvo sutarta, kad jie toleruoja mūsų, o mes – jų atominės elektrinės statybas. Būtent tuo ir buvo grindžiamas A.Kubiliaus valdžios neveiklumas“, – tvirtino A.Skardžius.
A.Kubilius atmetė bet kokius konservatoriams adresuotus kaltinimus. Jo teigimu, jie nėra logiški ir pagrįsti.
„Galima kaltinti ir Gediminą Kirkilą, nes apie atominę elektrinę buvo pradėta kalbėti dar 2007 m., kai jis buvo premjeras. Bet nėra prasmės“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo konservatorius.
Jo teigimu, tuomet apskritai buvo neaišku, ar Baltarusija tą elektrinę statys.
„Vienintelis dalykas, ką reikšmingo galėjome padaryti, – pastatyti savo elektrinę. Tai gal būtų privertę „Rosatom“ atsisakyti atominės elektrinės Baltarusijoje. Juk tik 2013 metais A.Lukašenka pasirašė įsaką dėl statybų.
O dabar svarbu padaryti viską, kad netaptume Astravo AE energijos vartotojais. Todėl reikia ne kokių nors „planų chuliganų“, o aiškaus sprendimo, kad Lietuva nepirks baltarusiškos elektros ir 2025 metais garantuotai persijungs prie europinių tinklų sinchronizuotos sistemos. Šiandien yra tas laikas pradėti rimtai veikti“, – aiškino A.Kubilius.
Skaičiai ir faktai
Pirmoji branduolinė elektrinė Baltarusijoje statoma Gardino srityje, netoli Astravo miestelio. Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų.
Skelbiama, kad Astravo AE bus sukurta 1,7 tūkst. naujų darbo vietų.
Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“.
Rusijos kreditinė linija iki 10 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – 8,85 mlrd. eurų) atidaryta iki 2035 metų. Šią savaitę paaiškėjo, kad Maskva dar skolina Baltarusijai 0,8 mlrd. JAV dolerių (0,7 mlrd. eurų).
Pristatyti branduolinį kurą į AE numatyta šių metų vasarą.
Lieka tik akylai kontroliuoti
Rytas Staselis
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas
„Nesu girdėjęs apie jokį genialų pasiūlymą, kuris dabar padėtų sustabdyti įsibėgėjusias Astravo AE statybas. Teoriškai dar būtų galima kurti variantus, bet tai būtų juodos katės paieškos tamsiame kambaryje. Šaukštai po pietų.
Reikia pripažinti, jog niekas, įskaitant ir žiniasklaidą, netikėjo, kad Baltarusijos AE bus statoma. Mes labiau manėme, kad ji iškils Kaliningrade. Laiku nebuvo įvertintas A.Lukašenkos interesas.
Mes žinojome visas geopolitines nuotaikas, kurios sukosi apie „Rosatom“ – Rusijos geopolitinį kuolą.
Buvo sunku patikėti, kad Baltarusija imsis rimtai įgyvendinti šį sumanymą, nes 2009 metais šios šalies tikslas buvo išsikapanoti iš finansų krizės su kuo mažesnėmis pasekmėmis.
Nesitikėjome, kad Rusija duos pinigų atominei, nes jai pačiai jų trūko.
Dabar nieko kito nebelieka, kaip tik akylai kontroliuoti, kaip Baltarusija rūpinasi AE saugumu.
Manau, kad netrukus atsiras žmonių, kurie sakys, kad reikia integruotis į AE procesą. Ir jeigu jie tai pradės kalbėti, ko gero, bus teisūs. Nes buvimas ten leistų kontroliuoti informaciją, kokybę, saugumą.
Vienintelis variantas, dėl kurio Baltarusija galbūt leistųsi į kalbas, būtų tai, kad ES pasiūlytų pinigų, sumokėtų rusams už suteiktą paskolą ir už dujų, kurios, tarkime, būtų tiekiamos iš mūsų terminalo, kainų skirtumą.
Tada jie nebepriklausytų nuo Rusijos, toliau gamintų elektrą savo turimose kogeneracinėse elektrinėse.“
